Pripratome prie savosios realybės, bet, iš esmės, ši realybė nesubalansuota. Pradedant Visatos susiformavimu ir iki šių laikų, vystymasis vyksta kovojant dviem, visada viena kitai priešingoms, jėgoms.
Jos reiškiasi įvairiai: teigiamas ir neigiamas užtaisas, trauka ir atostūmis, karštis ir šaltis… Gamta vystosi būtent vykstant šiai kovai.
Kyla klausimas: kodėl gamta sukurta būtent taip? Kuo naudingas progresas, grįstas dviejų jėgų kova? Kodėl pasaulis išbalansuotas, kitaip tariant, kodėl jis vystymosi?
Juk ne atsitiktinai viskas vyksta būtent taip – vis naujų formų virtine − nuo negyvojo iki žmogaus lygmens. Dviejų jėgų kova kaskart sukuria vis aukštesnes, pažangesnes, pirmaujančias, išsivysčiusias stadijas.
Ar toks vystymasis išeina kūriniui į naudą? Akmuo, suprantama, nepatiria tokios kančios, kokia tenka augalui, o žmogaus pakopoje kančios yra didžiausios. Žmogus kenčia už visus, nes yra imliausias. Bet, kita vertus, žmogaus gyvenimo pajautimas yra labiausiai išvystytas. Galų gale matome, kad negalima sustabdyti šio vystymosi, nes jis nulemtas pačios Gamtos.
Vystymasis ir yra pastovus dviejų jėgų kovos rezultatas. Jos ne naikina viena kitos, bet grumiasi ir taip sukuria trečiąją, pažangesnę ir jungiančią jas abi formą. Tai, kas mums atrodo kaip nesantaika ir naikinimas, iš tiesų, yra kūrimas. Nesuprasdami proceso matome jame dviejų nesutaikomų priešybių kovą.
Bet iš tikrųjų šios jėgos kontaktuoja, kad įsijungtų viena į kitą ir gautų aukštesnį už jas pačias rezultatą. Mūsų matoma kova iš esmės yra susijungimas.
Šis susijungimas sukuria naują formą, siekiančią tam tikro tikslo. Viskas gamtoje egzistuoja pagal priežasties-pasekmės principą ir paklūsta bendrajam procesui, kuriančiam pažangesnes, labiau išvystytas stadijas.
Tad kurgi nauda, koks labiau išvystytos formos pranašumas lyginant ją su ankstesniają, mažiau išvystyta?
Kaip jau kalbėjome, nauda – blogio įsisąmoninimas. Labiau išsivystęs kūrinys stipriau jaučia blogį savyje ir aplinkoje, todėl sugeba įsiskverbti į gilesnį gamtos lygmenį, užmegzdamas ryšį su joje veikiančiomis jėgomis.
Šis blogio įsisąmoninimas ir veda kūrinį į pusiausvyrą su gamta. Jausdamas save tarp dviejų priešingų jėgų, jis randa jų pusiausvyros tašką, iš jų abiejų pradeda formuoti save ir taip vystosi.

Iš 2011 m. kovo 28 d. pamokos, tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogiškoji teritorija

Po volu arba inkubatoriuje?

Sudužę akiniai