Visa viltis − pasikliauti sielos jautrumu

Dvasinis darbas

Klausimas: Jeigu savo kelią pradedame visiškoje tamsoje, nematydami tikrosios vidinės grupės būsenos, o tik išorinius veidus, jei ne mūsų jėgoms įvertinti mokytoją, jei nesuprantame, apie ką kalba kabalistinės knygos, arba dar blogiau, jei galvojame, neva suprantą, apie ką parašyta, – kas gi padės nesuklysti šiame kelyje?
Atsakymas: Tikėkis pagalbos iš aukščiau. Bet iš tikrųjų reikia nuolatos bijoti, kad gali praleisti didelę tau skirtą progą ir iš šito kelio nukrypti į šoną.
Baal Sulamas viename iš savo laiškų mokiniui rašo: prieš metus buvai labiau pažengęs negu dabar – bet nesiliauk viltis Kūrėjo gailestingumu ir tęsk, galbūt ir grąžinsi ankstesnę galimybę.
Žingsnių, kuriais einame pirmyn, negalima įvertinti pagal mūsų egoistinius kriterijus – jie nepaklūsta mūsų egoistiniam protui. Mums atrodo, kad vyksta kažkokie atsitiktinumai, egzistuoja kažkokia protekcija arba, atvirkščiai, nelaimingas atsitikimas, kada vienas supainioja kitą. Bet viskas apskaičiuota iš aukščiau – išskyrus tavo „subtilios sielos jautrumą“.
Kitaip tariant, viskas priklauso nuo to, kaip subtiliai, tiksliai visą laiką save nuteiksi į tai, kas tau atrodo yra dvasingumas. Kas kad kol kas nežinai, kas tai yra, bet patikrink, ar iš tikro dvasingumas  yra toks?
Tikėtis pagalbos iš aukščiau, nereiškia laukti ir likti pasyviam. Pagalba suteikiama tam, kas pats ją sau prišaukia! Nelaikyk save pačiu protingiausiu, visažiniu, viską jaučiančiu, suprantančiu ir galinčiu savarankiškai priimti sprendimus, bet ir nesakyk, kad viskas priklauso nuo Kūrėjo, ir mums nebėra daugiau ką veikti, nuo mūsų niekas nepriklauso.
Neįkrisk nei į vieną kraštutinumą, nei į kitą! O visąlaik jausk save tarsi pakabintą ore. Iš šio pasaulio negali gauti jokių rodiklių, liudijančių tavo dvasinį tobulėjimą, bet ir iš viršaus negali jų gauti, neturėdamas su jais ryšio. Ir ką gi daryti?
Ir čia, patekęs į visiškai beviltišką padėtį, tu pradedi ieškoti ir aiškintis, kas yra knygos, mokytojas, grupė. Juk tai ne jų materialūs vaizdai: ne įrištos knygos, ne žmogus, kuris keletą valandų per dieną dėsto man pamoką, ne draugai, su kuriais ateinu pasėdėti prie vieno stalo.
Nerimaudamas ir bijodamas pradedu ieškoti šių vidinių suvokimų.

Iš 2011 m. kovo 28 d. pamokos tema „Pasiruošimas WE kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusverti svarstyklių lėkštę į vienybės pusę

Atsitokėk ir pažvelk į save

Amžinai nauja pradžia

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.