Pateikti Sekmadienis, 12 birželio, 2011 dienos įrašai.


Socialinė sutartis dėl paliaubų

Krizė, globalizacija

Visi mes egoistai. Kaipgi mums organizuoti bent kasdieninį gyvenimą žmonių visuomenėje, kad nesuėstume vieni kitų?
Todėl žmonės sutiko su tuo, jog mes visgi negalime išsiversti vieni be kitų. Mane kažkaip aptarnauja kiti, kažkaip – aš juos, ir be šito niekaip. Tai supratę sutariame: darykime tai ne laukdami padėties be išeities, o iš gailestingumo − aš šiek tiek nusileidžiu tau, o tu – man.
Tarkime, važiuoju mašina, ir staiga kas nors priešais mane sustoja – tada ir man reikia sustoti. Kas nors stovi eilėje priešais mane ir man reikia luktelti. Dėl kitų švaistau laiką, benziną, pinigus, nes visi sutarėme veikti bendrai ir turime už tai mokėti.
Mes steigiame tarpusavio pagalbos fondus, ligonių kasas, pensijų fondus… Žmogus supranta, kad verta mokėti ligonių kasai, net jeigu jis sveikas. Čia egoizmas mato savo naudą. Taip iš anksto nusileidžiame, nes mums reikia vieniems kitų. Tai ir yra „gailestis“: mes pasiruošę kažką duoti artimiesiems, nes be jų neišgyvensime.
Galiausiai, žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni pasisako už „gailestį“, nori, kad viskas būtų „gražu“, o kiti, atvirkščiai, laikosi tiesos kategorijos: „mano – mano, tavo – tavo“. Kurių gi pusėje tiesa? Nė vienų.
Bet jeigu kiekvienas laikosi savo – visuomenė plėšoma į gabalus, o jeigu pridedame gailestingumo, tai galime truputį suminkštinti, pasaldinti situaciją. Per istoriją žmonių visuomenės skyrėsi vienos nuo kitų šių dviejų priėjimų santykiu.
Visuomenė gali būti minkštesnė arba griežtesnė. Grynasis kapitalizmas juokauti nemėgsta: uždirbai – gauk, neuždirbai – mirk iš bado. Kiti supranta, jog tai ne išeitis, nes alkanieji ateis ir apiplėš, o gal ir papjaus. Verta jiems duoti ką nors „iš gailestingumo“.
Šitaip žmonija ir vystosi, bet taikos šiuo keliu pasiekti negali. Tiesa – stipriųjų pusėje, gailestingumas – silpnųjų, o teisybė yra per vidurį kaip svarstyklių atrama, kad jų lėkštės galėtų svyruoti. Taip visuomenė išvengia susinaikinimo, bet tai jos nepriartina prie tikrosios taikos – prie susitaikymo ir tarpusavio papildymo.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje”

Daugiau šia tema skaitykite:

Labdara − stipriųjų naudai

Naujojo pasaulio abėcėlė

Gailestingumas

Komentarų nėra

Tikslus nusitaikymas

Dvasinis darbas, Grupė, Kūrėjas

Klausimas: Pasakyta, kad reikia pamilti artimą kaip save patį. Turima omenyje, kad turiu mylėti visus žmones įprastame gyvenime ir elgtis su jais taip, kaip norėčiau, kad jie elgtųsi su manimi?
Atsakymas: „Pamilk artimą kaip save“ − tai bendras kūrinijos dėsnis iš Kūrėjo pusės, pas kurį galų gale turime ateiti. Iš visos širdies ir su visu noru turime pasiekti meilę.
Neįmanoma priversti pamilti. Jeigu tu myli ką nors, tai myli, o jei nemyli – nieko nepadarysi. Galima, žinoma, išauginti meilę, išvystyti, bet vis dėlto tai jausmai.
Todėl nekalbame apie tai, kad iš karto turi pamilti visą žmoniją kaip patį save. Tai neįmanoma. Jeigu sakai, kad visus myli, tai tas pats, kas sakyti, kad nemyli nieko.
Bet žmogų, kuris per ankstesnių gyvenimų ciklus jau pakankamai subrendo, kad pradėtų dvasinį kelią, atveda į grupę. Ir toje grupėje jam duodama galimybė realizuoti šią meilės artimui kaip pačiam sau sąlygą.
Viso pasaulio mastu tai neįmanoma, bet mažoje grupėje, galima pasiekti tokio santykio, kad tu su draugais elgtumeisi taip, kaip galvoji, kad elgiesi su Kūrėju. Ir patikrink, ar neapgaudinėji savęs. Jeigu prieš tave būtų Kūrėjas ir tu Jį mylėtum labiau negu draugus, tai reiškia, kad dar nesi teisingame kelyje.
Israel (žmogus, nukreiptas tiesiai į Kūrėją), grąžinanti į šaltinį Šviesa ir Kūrėjas turi būti vienoje taikinio linijoje, kad nebūtų jokio nukrypimo.
Negaliu iš vienos pusės priešais save pastatyti Kūrėjo, o iš kitos pusės − aplinkos, ir stipriai siekti Jo, o draugų visai nedaug.
Reikia suprasti, kad Kūrėjas ir grupė – tai vienas ir tas pats. Tarsi tu nusitaikai iš šautuvo, ir tavo akis, taikinys ir tikslas turi sutapti vienoje linijoje.
Bet tu nematai tikslo, juk Kūrėjas slepiasi. Kai tu veržiesi į grupę, tai galu gale atrandi, kad Jis atsiskleidžia joje.

2011 m. balandžio 8 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie meilę ir neapykantą

Persikelti į savo artimąjį

Materialistinė meilės psichologija

Komentarų nėra

Maskvos kongreso pamokos, 11-06-11 (2)

Kongresai, įvykiai, Pamokos

3 pamoka

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

4 pamoka

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]

5  pamoka

[media 9] [media 11]
[media 10] [media 12]
Komentarų nėra