Pateikti Šeštadienis, birželio 18, 2011 dienos įrašai.


Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas, Pasaulio problemos

Turime teisingai įvertinti dabartinę padėtį Žemėje. Trūkumai skirti tam, kad juos ištaisytume, kad pasinaudotume jais kaip įrankiu kilti į Aukštesnįjį pasaulį.
O antraip kam čia gyvenu? Kam patiriu visas šias nelaimes ir pasiryžęs su jomis kovoti? Noriu jas įveikti, suvokiu esamą situaciją ir esu dėkingas už krizę – juk ją ištaisęs įeisiu į Aukštesnįjį pasaulį. Jeigu ne ši krizė – kurgi dirbčiau, kur keisčiau save, kad pakilčiau į aukštesniąją pakopą?
Kalbama apie įrankį, su kuriuo galime pagerinti, ištaisyti save. Mums atskleidžia liga ir dabar užsiimdami gydymu, pažinsime savo prigimtį ir suprasime, ko mums trūksta, norint įgyti Kūrėjo prigimtį.
Aišku, krizė – ne pretekstas žavėjimuisi, o blogio atskleidimas. Bet į ją būtina žvelgti dalykiškai. Staiga atsiskleidžia, kad esu žiaurus, godus ir valdingas, kad ignoruoju kitus, – ir šiuos atradimus vertinu kaip priemones kelyje. Džiaugiuosi atsiskleidžiančiomis ydomis, nes suvokiu jų paskirtį.
Štai kodėl neturime užtušuoti, slėpti nuo savęs pasaulio problemų. Priešingai, turime jas apnuoginti žmonėms – ne tam, kad gąsdintume, bet kad išgydytume. Turime parodyti visiems, kad yra tik viena išeitis: žvelgti į krizę praktiškai, išnaudoti ją kokybiniams pokyčiams.
Ir tuomet staiga pajausime, kad atliekame nuostabiausią išsitaisymo darbą, kurio rezultatas bus amžinas, tobulas gyvenimas. Kas gali būti geriau? Mes nenorime likti gyvūniniame lygmenyje, vėl ir vėl gimti ir mirti? Tai ir neįmanoma, juk mūsų vystymasis privedė prie būtinybės pakilti į kitą pakopą, į aukštesnį išmatavimą.
Mes ne tik aiškiname žmonėms krizės charakterį, bet ir nukreipiame į jos aukštą tikslą. Ir svarbu ne tai, kad ji mus auklėja ir suartina versdama susivienyti. Visa tai tėra priemonės, kuriomis vorele pakylame į naują egzistavimo lygmenį.

Iš 2011 m. gegužės 18 d. pamokos, tema „Pasaulio problemos: per didelis gyventojų skaičius“

Daugiau šia tema skaitykite:

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Ar yra išeitis?

Komentarų nėra

Pasaulio vienybė – harmonijoje tarp vyro ir moters

Vyras ir moteris

Pasaulinis kongresas Maskvoje, antroji pamoka

Jokiu būdu negalima suvokti santykių tarp vyrų ir moterų kaip priešiškų. Atvirkščiai, privalome matyti vienas kitame pagalbininką. Jeigu kalbame apie pasaulio vienybę, tai pirmiausia ji yra dviejų pasaulio dalių – vyriškosios ir moteriškosios – tarpusavio palaikymas.
Šios dalys kyla iš bendros kūrinio šaknies: Kūrėjas, Šviesa, ir noras, indas, pripildomas Šviesa. Be to, šis indas patiria įvairias savo pokyčių formas. Šiame inde abu – ir vyriškoji, ir moteriškoji dalys, turi dirbti poroje, kaip idealioje šeimoje.
Bendras kolektyvinis vyro pavidalas su bendru kolektyviniu moters pavidalu turi dirbti kartu, bendrai, abipusiai, aiškiai suprasdami kiekvieno iš mūsų prigimtį. Vyras suvokia save ir moteriškąją prigimtį, moteris suvokia save ir vyriškąją prigimtį, ir mes sveikai, protingai, kaip suaugusios, kaip išsilavinusios, rimtos, siekiančios bendro tikslo dalys veikiame dėl šito tikslo.
Tikslas pasiekiamas tarpusavio ryšyje. Yra sakoma, vyras ir moteris ir Kūrėjas tarp jų. Kitaip tariant, Kūrėjas atskleidžiamas būtent teisingame tarpusavio ryšyje, ekrane, atsirandančiame tarp Šviesos ir noro. Taip turime be perstojo papildyti vienas kitą.
Nėra nei vienos dalies, nei smulkiausios dalelės, nei vieno reiškinio gamtoje, mūsų santykiuose ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniuose pasauliuose, kur nors kokiame smulkiausiame aspekte nebūtų abipusio vyriškosios ir moteriškosios dalies viena kitos papildymo, susijungimo, susiliejimo.
Mūsų pasaulyje tai visiškai nepasireiškia. Mes neįsivaizduojame šio abipusio papildymo, susijungimo, susiliejimo, o dvasiniame pasaulyje tai – privaloma sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kokiuose lygiuose būsime, jie bus apibrėžiami būtent abipusiu papildymu, abipusiu susijungimu, kol susiliesime į vieną.
Taigi, teisinga mūsų bendro darbo samprata yra pati svarbiausia sėkmės sąlyga.
Pasakyčiau taip: nėra nė vienos problemos, kurią išsispręstų atskirai vyrai arba moterys, nes jos visada sprendžiamos viena per kitą, kitaip tariant, moteriškosios problemos sprendžiasi per vyrus, o vyriškosios – per moteris.
Vyrų požiūris, kad galima egzistuoti atskirai: „Tegul jos eina sau!“ (paprastai ši frazė skiriama moterims) ir „Mes patys viską išspręsime, patys viską padarysime!“ yra visiškai neteisingas. Moterys, suprantama, irgi neteisios, jeigu mano: „Vyrai kažką padarys, išspręs, ir viskas bus gerai, o mes jau šalia jų kažką gausime.“
Iš pradžių, nuo paties pirmo žingsnio turi būti tikslus vidinis kontaktas. Ne išorinis, ne fizinis, netgi ne vizualinis ar verbalinis, o būtent vidinis kontaktas, kuris įvyksta tik per Aukštesniąją jėgą, per kitą pakopą, o ne tiesiogiai tarp mūsų. Toji Aukštesnioji pakopa pasireiškia šiame susijungime. Kitaip tariant, tarsi yra minusas ir pliusas, o tarp jų – koks nors pasipriešinimas, arba įrenginys, kuris pradeda veikti būtent dėl prie jo prijungtų skirtingų polių.

Iš 2011 m. birželio 10 d. antrosios kongreso pamokos Maskvoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko trūksta dvasiniam vyrų tobulėjimui?

Moteris – permainų vieta

Moteriškas indėlis

Komentarų nėra