Yra du keliai: ilgasis ir trumpasis, kančių kelias ir Šviesos kelias. Kančių kelyje aš pats niekur nejudu, tačiau aš nuolatos kenčiu smūgius ir esu stumiamas į Šviesos kelią.
Taip mokslus apleidęs mokinys patiria „likimo smūgius“: jam neleidžiama žaisti lauke, kol neatliks namų užduočių, jį palieka antriems metams. Pasikankinęs kurį laiką, jis, neturėdamas kitos išeities, sėdasi prie knygų. Tiesa, šiuolaikiniai tėvai neturi tiek kantrybės, tačiau Kūrėjas turi ir jėgų, ir priemonių. Jis priverčia mus paruošti pamokas ir eiti tikslo link.
Vadinasi, kančių paskirtis – nukreipti mus į Šviesos kelią. Juk ištaisyti save įmanoma tik dėl grąžinančios į šaltinį Šviesos. Tačiau tol, kol aš nepajuntu noro kreiptis į Šviesą, jaučiu smūgių krušą, ir jie mane priverčia tai padaryti.
Galų gale, aš tesu noras patirti malonumą. Pakanka užrakinti nuo manęs „žaislus“, atimti malonumus, bakstelti kančiomis – ir aš, kaip mažas vaikas, pasiruošęs daryti viską.
Nieko nepadarysi, esame maži ir silpni, ir turime tik vieną išeitį – pritraukti sau grąžinančią į šaltinį Šviesą.

Iš 2011 m. balandžio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pilnas sankryžų kelias

Venkite loterijos

Kam laukti smūgių?