
2011-07-2
Klausimas: Ką reiškia prašyti Kūrėjo ir kaip Jo prašyti? Tiesiog savo viduje pasakyti: ištaisyk mano savybes?
Atsakymas: Pradedantysis kreipiasi į Kūrėją lyg į asmenybę, pašalinę valdžią, išorinę jėgą esančią ne jame. Tarytum meldžiasi „stabui“ ar kažkokiam išgalvotam pavidalui. Tačiau nieko nepadarysi − taip pradžioje įsivaizduojame Kūrėją.
Bet po to atskleidžiame, kad ši jėga yra mūsų viduje, ir atitinka draudimą „nekurk svetimų dievų“, t. y. esančių ne tavyje.
Vis labiau gilinamės į vidų ir randame, kad pačioje mūsų gelmėje ir yra Kūrėjas. Tarytum tave pagimdžiusi mama, kurią jauti kaip pačią giliausią vidinę jėgą, kuri tave sukūrė, ir yra tavo pradžios, ištakų taškas. Taip žmogus jaučia Kūrėją.
Pradedi jausti savyje Kūrėją kaip giliausią vidinį jėgų, jausmų, proto šaltinį.
Iš 2011 m. balandžio 28 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite:
Keliamoji noro jėga
Ne vien norėti
Būk su Kūrėju įžūlesnis

2011-07-2
Klausimas: Moterys turi begalę įvairiausių norų. Kaip išryškinti ir išskirti dvasinį norą taip, kad jis būtų aukščiau visų kitų norų?
Atsakymas: Iš principo tai yra bendras klausimas – ne tik moterims, bet ir vyrams. Visi turime labai daug norų. Kaip išskirti dvasinį troškimą, kad jis būtų vyraujantis?
Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu esu teisingoje aplinkoje, kuri mane įkvepia, formuoja manyje teisingą vertybių sistemą. Esu įkvėptas kitų, pavydžiu jiems. Pavydas – gera savybė. Juk nėra blogų savybių – reikia tik teisingai jas panaudoti.
Jei teisingai naudoju pavydą, jei stengiuosi suvokti, apie ką galvoja visa moterų grupė, jei siekiu prisijungti prie jų, vertinti jų veržimąsi, dvasines vertybes aukščiau visko, tai galiausiai sustiprinu savo norą.
Iš 2011 m. birželio 10 d. Maskvos kongreso pirmosios pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
Nulenk galvą – ir imk kiek nori
Pavydėk Kūrėjui!
Pavydas – gera savybė