Visi mes skirtingi. Kūrėjo sukurtas noras mėgautis daugiapusis ir sudėtingas. Kiekvieno žmogaus 613 norų deriniai skirtingi – taip Kūrėjas atskyrė mus, ir mes susidūrėme su didele problema: esame nepanašūs vienas į kitą.
Niekas negali suprasti kito, palyginti savęs su kitu, pajausti, pamatyti tą patį, ką mato kitas. Kiekvienas unikalus, kiekvienas turi savo pasaulį, ir šis pasaulis niekada nesutampa su kito pasauliu, nes kiekviename žmoguje norai skirtingai derinasi ir kombinuojasi.
Iš tų pačių natų kiekviename iš mūsų susideda skirtinga melodija, vienos paletės spalvos kiekviename iš mūsų piešia savo paveikslą.
Todėl nesame pajėgūs nustatyti idealią lygybę, nes nuo pat pradžių skiriamės vieni nuo kitų. Kokiu bendru kriterijumi galėtume pasinaudoti?
„Tegul kiekvienas gauna tai, kas jam priklauso“, − sakome mes. Labai gerai. „Ir tegul kiekvienas duoda tai, ką sugeba duoti, o mes apskaičiuosime lyginamąjį koeficientą“. Puiku. Tačiau ar galime šiais principais pagrįsti žmonių visuomenę? Argi įmanoma, kad kiekvienas gautų pagal savo poreikius ir duotų pagal savo galimybes, pagal lyginamąjį apskaičiavimą?
Juk mūsų norai ne tik skirtingi – jie dar ir egoistiniai. Kaipgi tai įgyvendinsime realybėje? Kita kalba, kai motina kiekvienam vaikui gamina tai, ką jis mėgsta, be to, reikiamą kiekį, o už tai reikalauja tik šypsenos arba „ačiū“, nes supranta, jaučia, kaip gali atsiliepti jos vaikai. Tačiau mes visi gyvename egoizme, ir kiekvienas nori gauti daugiau. Žvelgdamas į kitus žmogus nori praryti ir juos – jam atrodo, kad jie turi jam trūkstamus malonumus, ir pavydas didina norą.
Jeigu ne mūsų egoizmas, susigyventume vieni su kitais. Jį anuliavę sugebėtume sutikti, kad kiekvienas gautų pagal poreikius ir duotų pagal gebėjimus. Problema slypi būtent egoizme, kuris reikalauja daugiau nei būtina ir neleidžia mums nusileisti, kažką duoti kitiems.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tokie skirtingi…

Sveikos visuomenės paslaptis

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Klausimas: Ką daryti, jeigu aš studijuoju medžiagą, dalyvauju platinime,  bet vis tiek jaučiu, kad atsitrenkiu į sieną?
Atsakymas: Nepakanka veiksmų. Būtina stengtis užmegzti ryšį, ir tai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Tiktai kiekvienas tai daro savaip. Žinoma, jūs stovite vietoje ir nejaučiate pokyčių todėl, kad nepadedate ryšiui. Tiek, kiek  padedate jį sutvirtinti, tiek jaučiate ir savo pažangą. Tai viskas.
Galbūt jūs judėjimą nustatote kitaip. Tada tai neteisinga kryptis. Aš jau kalbėjau, kad kiekvienas turėtų susikurti vertybių ir teisingų apibrėžimų žodyną: kas yra dvasingumas, kaip suprasti pakilimą, kritimą, dvasinį pasiekimą, kas yra Kūrėjas, ką reiškia grupė ir t.t.
Visa tai nesutampa su mūsų įprastais žodžiais. Judėjimas į priekį reiškia ryšio stiprinimą. Jūs judate ta kryptini ar ne? Stengiatės tai daryti ar ne?

Iš 2011 m. balandžio 3 d. aštuntosios pamokos kongrese „We!“ Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Smūgiai į vieną tašką

Kaip zuikis paskui morką

„Savųjų brolių ieškau“…