Studijos – ne mums?

Krizė, globalizacija

Tiesą sakant, žmonija dar nežengė nė vieno tikro žingsnio savo laimės link.
Jeigu jau siekiu laimės, pirmiausia turiu suprasti, kas tai yra. Kas gamtoje yra laimė, kurios trokštu? Privalau suvokti: viskas užprogramuota taip, kad visas priemones ir gamtos įstatymus turiu savo žinioje. Tereikia teisingai jais pasinaudoti, ir tapsiu laimingas.
Vietoj to, žmonija susikuria dirbtinius orientyrus ir stengiasi veikti savo nuožiūra, kaip vaikas, kuriam tiesiog norisi ir viskas. Mes nestudijuojame gamtos įstatymų ir nenorime jų laikytis, nenorime pripažinti vieningos visuotinės sistemos egzistavimo. Fizikos dėsnius ir kitus gamtos mokslo duomenis pripažįstame, tačiau žmonių tarpusavio santykiai mums – nesąmonė. Mes juos beatodairiškai neigiame.
Skiriasi šeimos, apninka depresija, bet mes kažkodėl esame įsitikinę, kad tai nesusiję su gamtos dėsniais: „Tai ne aš numečiau – man nukrito.“
Žmogui sunku pripažinti faktą, kad jis yra sistemoje, kuri jį veikia ir pančioja tūkstančiais grandinių. Kitos išeities nėra – belieka išstudijuoti jos dėsnius. Kuo tiksliau juos taikysime, tuo daugiau pasieksime. Kai žmogus iki galo įvykdys visas sąlygas, pasieks darnos ir tobulumo viršūnę. Deja, jis nenori apie tai girdėti: „Elgsiuosi savaip – studijos ne man.“
Na, sunkumai vis tiek išmokys. Šia prasme žmonija nėra išmintingesnė už užsispyrusį, nepaklusnų vaiką. Jau prieš trisdešimt metų tarptautiniuose forumuose aidėjo perspėjimai dėl permainų visuomeniniame gyvenime ir mūsų santykyje su aplinka būtinybės, tačiau nuo to laiko taip nieko ir nepadaryta. Vaikas užsispyręs iš prigimties, jam dar trūksta nuovokos, bet „šio pasaulio galingieji“, kurie, atrodo, turėtų būti išaugę iš vaikiško amžiaus, rodo savo ribotumą…

Iš 2011 m. gegužės 11 d. pamokos pagal straipsnį: „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Peizažas pro greitojo traukinio langą

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.