Pateikti Šeštadienis, liepos 16, 2011 dienos įrašai.


Atiduoti draugams visą save

Dvasinis darbas, Grupė, Kabalos mokymasis

Reikia užsirašyti, įsisąmoninti, koks turi būti ketinimas pamokos metu: susitelkti visiems lyg vienas žmogus su viena širdimi mūsų tarpusavio sistemoje, vadinamoje „laidavimas“.
Viena vertus, kiekvienas jaučia save patį, kita vertus, virš šio pojūčio jaučia tokį stiprų ryšį su kitais, kad nesugeba atlikti nė vieno laisvo judesio. Taip žmogus nori būti atsidavęs grupei.
Esu lyg įpainiotas į tinklą, per kurį praeina visi mano įeinantys ir išeinantys signalai. Nei prote, nei širdyje neturiu nieko savo. Lieka tik vienas taškas, kuris be perstojo iš visų jėgų stiebiasi šio tinklo link, trokšdamas save jai atiduoti.
Tai ir yra savęs anuliavimas. Kiek savęs duodu kitiems, tiek Šviesa veikia mane ir daro mane bendro tinklo dalimi.
Tada jaučiu, kad, iš vienos pusės, esu jai ištikimas, o iš kitos pusės, kad visa ji – mano. Taip ir motina atiduoda visą save kūdikiui ir jie abu jaučia, kad jis – jos. Nėra vieno be kito. „Giesmių giesmėje“ apie tai pasakyta: „Aš – mylimajam, o mylimasis – man“. Taip ir turime dirbti.

Iš 2010 m. gruodžio 9 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Pratarmė

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausias pamokos tikslas

Šviesa ieško suvienytos širdies

Kaip sušukti, kad būtum išgirstas?

Komentarų nėra

Žlugimo riba ar naujos pakopos slenkstis?

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė (Džordžas Sorosas, milijardierius): ES turės sukurti silpnų valstybių pasitraukimo mechanizmą iš Euro zonos. Mes esame ties ekonominio nuosmukio riba, kuri prasideda nuo Graikijos, ir paplis po kitas šalis. Europos krizė sukoncentruota į eurą, ir ji vystosi toliau.
Mes stovime ant žlugimo ribos. ES išlikimas iš principo svarbus visiems, tačiau tokio plano nėra. To, kas vyksta, priežastis ta, jog euras nuo pat pradžių buvo sukurtas su esminiu apsirikimu – nesiremiant į politinę sąjungą ir bendrą iždą.
Komentaras: Būtent tai yra ir apsirikimas. Bet iš pradžių, o ir dabar niekas apie tai negalvojo ir kol kas negalvoja. Egoizmas turi išsivystyti ir visiškai išsemti kaip žmonių visuomenės, civilizacijos ir gyvenimo apskritai varomoji jėga – kol bus įsisąmonintas blogis.
O įsisąmoninę egoizmą kaip blogį ir priklausomai nuo blogio jautimo laipsnio, sugebėsime pereiti prie jo ištaisymo, nes pajausime, kad vienintelis gyvybiškai būtinas tikslas − paversti egoizmą altruizmu. Kitaip tariant, principas „Aš sukūriau egoizmą ir daviau Torą jam ištaisyti“ turi visiškai realizuotis visuose mumyse!
Tačiau blogio įsisąmoninimą galima pagreitinti bei sušvelninti išmintimi, nes žinios padeda numatyti tolimas pasekmes ir nedaryti to, kas nereikalinga, kenksminga, leidžia pasirinkti teisingą kelią.
Todėl ir duota kabala: kad turėtume galimybę švelniau ir greičiau pasiekti tikslą –  nuo egoizmo pereiti prie altruizmo. Tada ir galės atsirasti iš esmės teisingos sąjungos – atsižvelgiant į bendrus politinius ir ekonominius tikslus, t. y. remiantis visos žmonijos visišku bendradarbiavimu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelošk iš savo gyvenimo

Ekonomika – gyvenimo pratęsimas

Duoti krizei atkirtį

Komentarų nėra

Ketinimas – visas veiksmo planas

Ketinimas, malda

Klausimas: Kas yra „ketinimas“?
Atsakymas: Tarkime, noras yra tam tikroje vienoje būsenoje ir nori pereiti į kitą. Dėl to jam reikia sužadinti veiksmą, kuris jį perves iš pirmosios būsenos į antrąją.
Visas šio veiksmo planas: tiksliai žinoti, kur aš dabar esu ir kur noriu atsidurti, kokiais veiksmais ir kokių jėgų padedamas galiu pereiti iš būsenos į būseną – visa ši programa ir vadinama „ketinimu“ arba „sumanymu“.
Tarytum „kūrimo sumanymas“ – išbaigta programa, nustatanti, kaip pradėti ir kuo pabaigti, bei visus žingsnius, kuriuos reikia žengti kelyje, kokią medžiagą, jėgas ir priemones naudoti, norint įgyvendinti savo pirminį sumanymą. Kaip pasakyta: „Veiksmo rezultatas yra pirminiame sumanyme.“
Ketinime visa tai yra potencialiai, o po to išpildoma praktiškai.
Vadinasi, ketinimas manyje atsiranda tik tada, kai jau gerai žinau savo dabartinę būseną ir tiksliai žinau, ko galiu pasiekti. Paprastai klausia: „Kokie tavo ketinimai? Ko nori pasiekti? Ką prieiti?“
Ketinimas – tai pasikeitimo, kurį jau planuojame, suprantame, jaučiame, įgyvendiname, baigiame, poreikio išraiška.
Patį veiksmą atlieka Šviesos jėga, ir todėl jis nepriklauso kūriniui. Kūriniui priklauso tik ketinimas: kaip gerai jis pažino save, Kūrėją, kaip jis priverčia Kūrėją veikti, kokia forma. Iš žmogaus reikalaujama kuo daugiau žinoti.
Kai augu, kildamas laiptelių kopėčiomis, kas kartą tampu vis reiklesnis Kūrėjui, nustatydamas visas Jo veiksmų detales. Aš jau žinau, kaip Jis veikia ir kokią įtaką padarys man. Aš visiškai detaliai ir smulkiai žinau, kaip tai vyks mano viduje, mano „kūne“ (noruose). Iš Jo ir savo patirties jau žinau, kaip visa tai atsitiks.
Galiausiai pasiekiu tokį detalumą, kad galiu valdyti Jo programą vietoje Jo – suprantu visą šią programą, kiekvieną jos elementą, visas priemones iki pačių mažiausių smulkmenų. Kai pasiekiu ištaisymo pabaigą (Gamar tikun), pažįstu visą Jo planą nuo pradžios iki pabaigos, visus žingsnius – tiek Jo, tiek savo. Tai reiškia, kad aš įgijau visą ketinimą.
Šviesa veikia visada. Bet kaip Ji veikia, kaip man iš Jos pareikalauti pakeisti mane – visa tai yra darbas žmogaus, kuriam reikia pažinti Kūrėją, Šviesos ir noro santykius.

Iš 2011 m. gegužės 3 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Blogos naujienos egoizmui

Komentarų nėra

Vaikystė ir senatvė

Filmai, klipai

Komentarų nėra