Pateikti Antradienis, 19 liepos, 2011 dienos įrašai.


Globalus viduje

Krizė, globalizacija

Pirmiausia reikia pakeisti paradigmą, mūsų požiūrį į gyvenimą, į pasaulį. Privalau pasikeisti viduje, pakeisti paleidimo diskelį, atnaujinti savęs, pasaulio ir visuomenės vertinimo modelį. Nepakeitę žmogaus, negalėsime pakeisti pasaulio. Juk pasaulis – tai jo kopija.
Žmogiškoji prigimtis – pagrindas, ant kurio kuriama visuomenė, aplinka, kultūra, ekonomika ir visos kitos gyvenimo veiklos sritys. Pasaulis – tai išorinė projekcija to, kas glūdi asmens viduje. Todėl pirmiausia reikia keisti žmogų, ir tik į tai sutelkti visas pastangas.
Problema ne ekonomika, ne pramonė ir ne išsilavinimas. Viskas normalizuosis, kai pasikeis pats žmogus. O tam reikia jį auklėti. Auklėjimas – žmogaus vidinio persitvarkymo esmė. Jokie išoriniai „kompresai“ nepadės.
Galbūt turint šį tikslą reikia kreiptis į JTO, į UNESCO, į vyriausybes ir paaiškinti, jog vienintelė mūsų užduotis – pakeisti žmogų. Juk be šito jis nepakeis pasaulio.
Todėl šiandien geriausieji žmonijos protai nesupranta, kaip toliau gyventi, ką keisti. Žengėme į pakopą, reikalaujančią iš mūsų naujų, kokybiškų permainų. Nuo šiol visame mūsų pasaulyje turime veikti pasitelkę priemonę, kuri vadinama „laidavimas“. Tiktai kartu – vienas nesusidorosi.
Pavyzdžiui (mūsų sėkmės atveju), pradedantis kurti verslą žmogus suvoks, kad jo veikla yra  susijusi su visais pasaulio verslais, ir todėl į juos taip pat reikia atsižvelgti. Priešingu atveju pasisekimo nebus.
Nuo šiol nė žingsnio negali žengti neatsižvelgdamas į bendrą, globalinę sistemą. Todėl ir pats viduje turi būti globalus, su visais susijungęs.
Bet aš juk nesu globalus. Ką daryti? Nejaugi be šito man nesiseks? Teisingai, nesiseks. Tai nekintantis dėsnis. Be integralinio ryšio niekur nesiseks. Žiūrėk, mes jau grimztame į multikrizę. Išeitis tik viena – keisti save.
Kaip keisti? Kaip save performatuoti? Kaip praplauti savo smegenis? Kaip perinstaliuoti seną programinę įrangą ir įdiegti naują? Juk nuo šiol manyje turi būti bendri su visais pojūčiai, bendras mąstymas, kad mano veiksmai natūraliai atitiktų naują būseną. Mano prigimtis turi pasikeisti.
Tai įgyvendinti leis „grąžinanti į Šaltinį Šviesa“. Žmonės vis vien ją suras – galbūt per dideles kančias – bet kitos išeities nėra. Privalai pasikeisti, kad pasikeistų pasaulis, ir tu turi tam reikalingas priemones.
Norėdamas pasiekti tą Šviesą, turi įsisąmoninti blogį, idant suprastum, ko tau trūksta. „Man reikia pasikeisti!“ Bet iš kur tu žinai? Ir kaip būtent pasikeisti? Tavo noras jau susiformavo? Kol kas ne.
Todėl tau duotas darbo laukas (grupė), priemonė (kabalos mokslas) ir instruktažas (mokytojas). Prašom. Veik, pradėk įsijungti į laidavimo sistemą, žaisti ją, kad surastum trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti. Tuomet turėsi su kuo kreiptis į Šviesą, kad tave išsitaisytų.
Tau netgi eiti niekur neteks: Šviesa pati pradės veikti pagal tai, kaip formuojasi, ryškėja tavo norai. Juk tu esi joje, todėl priklausomai nuo įdėtų pastangų ji tuojau pat suveikia. Vos tik pradedi savyje kažką kurti, ji iš karto veikia tave. Taip palaipsniui keitiesi net nematydamas tų besisukančių tavyje ratukų.

Iš 2011 m. liepos 13 d. pamokos, pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į permainų procesą

Egoizmo aklumas

Studijos – ne mums?

Komentarų nėra

Kabalistai, prie lentos!

Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas

Klausimas: O kas jeigu perku dvi bandeles, o suvalgau tik vieną? Išeina, kad antrąją bandelę pavogiau iš kitų?
Atsakymas: Taip. Mes dar nežinome, kaip visa tai apskaičiuota. Tačiau priešais mus yra 125 vystymosi pakopos ir šiuo metu iš tavęs nereikalaujama daryti skaičiavimų, kurių nesugebi. Ir vis dėlto jau gali suvokti situaciją: mes esame integralioje sistemoje, globaliame, tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Norime to ar nenorime, Gamta arba Kūrėjas moko mus per nelaimes, jeigu iš anksto nenorime pripažinti to, kas akivaizdu.
Visą perteklių gauname tik kitų sąskaita. Pavyzdžiui, Žemėje liko tam tikras kiekis geriamojo vandens, o tu imi jo daugiau nei kiti – žinoma, kitų sąskaita. Taip Gamta moko mus tarpusavio ryšio. Tačiau jeigu žvelgsime į šį tarpusavio ryšį mokydamiesi, per vidinį, dvasinį suvokimą, dirbdami bendrai, tuomet mums neprireiks nelaimių ir sausrų kančių kelyje. O kam?
Per globalų auklėjimą visai žmonijai galime paaiškinti, kad visi esame broliai, nes viskas glaudžiai tarpusavyje susiję ir priklauso vienas nuo kito. Kaip Baal Sulamas sako, visas pasaulis – tai viena šeima. Ir dėl to negalima veikti kitų sąskaita – juk taip tu ne tik vogi iš jų, kas būtiniausia, o šito mes jau negalime sau leisti, tačiau vogi ir iš savęs dvasinį pasaulį.
Tik pažvelk, ko pasieksi išmokęs taikyti visuomenės dėsnį − vartoti tik tiek, kiek gyvybiškai būtina. „Ką turi milijardieriai be nulių banke?“ – klausia Baal Sulamas. Juk po ekonominės griūties tau nieko neliks.
„Bet palaukite, aš už 30 milijonų dolerių įsigijau paveikslą!“ Tik štai bėda − jis niekam nereikalingas. Prašom − gali sukirsti jį pietums. „Tačiau mano seife yra keletas kilogramų aukso!“ O pirkėjo nėra – ką gi tu darysi? Anksčiau jis turėjo vertę, anksčiau galėjai nusipirkti konteinerį maisto produktų, o šiandien jis niekam nereikalingas.
Mums teks sunkiai mokytis, jeigu iš anksto neišmokysime žmonijos. Ko neišmokysime? Paprastų dalykų: imkime ir susipažinkime su nauja tikrove, kurioje valdo globalumas, integralumas, abipusiškumas, kurioje visi nori nenori priklauso vienas nuo kito.
Pažvelk į „protinguosius“ europiečius, kurie jau nori išsivaikščioti, išsiskirti. Jie nesupranta, kad bendra tendencija veda atgal ir neįmanoma nutraukti ryšio. Netgi ši „bendra rinka“ – egoistinis, banditų turgus, kuriame visi nekenčia vieni kitų, – vis dėlto mezgė bent išorinius ryšius. Europoje panaikino sienas ir naujoje monetoje iškalė savo bendrą egoizmą. Tai buvo nors kažkoks pasistūmėjimas.
Štai ką turime aiškinti. Atėjo laikas, mus tiesiog kviečia, „šaukia prie lentos“. Mes turime dėti visas pastangas šviesdami pasaulį, nereikia dar ko nors laukti, reikia pradėti veikti pilna jėga.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žlugimo riba ar naujos pakopos slenkstis?

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Gyvenimas dėl akimirkos

Komentarų nėra