Pateikti Šeštadienis, 23 liepos, 2011 dienos įrašai.


Aukštesnioji programa laukia tavo dalyvavimo

Realybės suvokimas, Valios laisvė

Klausimas: Jeigu Kūrėjas turi kažkokią mūsų vystymo programą, tai kam mums kištis ir bandyti ją apeiti?
Atsakymas: Yra natūrali vystymo programa, kuri vadinasi „prigimtimi“. Gamta turi variklį, kuris sukasi išjudindamas visą vystymąsi, ir paklusdami jam einame jau šimtus, tūkstančius metų ir taip vystomės. Taip buvo per visą žmogaus egzistavimą šioje Žemėje.
Bet šioje programoje slypi ir tai, kad žmogus palaipsniui išsivystytų iki tokios būsenos, kai pats įsijungs į šį darbą. Gamtoje esanti jėga visada veikia norą ir jį vysto. O šio noro viduje, ji taip pat vysto tašką, išėjusį iš sielos šaknies.
Ir kažkurią akimirką be noro mėgautis mumyse prabunda dar ir šis taškas. Ateina laikas, kai jis ima reikštis ir reikalauti iš žmogaus realizuoti tą tašką.
Šis taškas realizuojamas aukščiau noro ir todėl žmogus jaučia savyje susidvejinimą, jaučia stovintis prieš pasirinkimą: ar eiti su savo ego, su paprastais žemiškais norais: maistas, seksas, šeima, pinigai, valdžia, žinios, ar vystyti šį dvasinį tašką ir išsiaiškinti − kas aš, iš kur atsiradau, kur yra Aukštesnioji jėga, kam visas šis gyvenimas ir kokia jo prasmė?
Taškas širdyje pradeda uždavinėti visus šiuos klausimus ir sukelia sumaištį žmoguje. Ir tada jis kažkokiu būdu suranda kabalos mokslą – irgi pagal programą! Gyvenime nėra jokių atsitiktinumų, viskas, kas vyksta šiame pasaulyje, nusileidžia mums iš Aukštesniojo pasaulio. Net ir tai, ar pasirinksi antrąjį kelią, ar ne, ar turėsi visas galimybes, kad tai realizuotum, – visa tai irgi nulemta kūrimo programos.
Dabar atėjai mokytis ne todėl, kad pats taip pasirinkai. Tiesiog buvo jėgos, kurios tave veikė ir padėjo suprasti, jog ateiti verta. Tavo laisvė prasideda tik tenai, kur tau tenka rinktis: įsijungti į kabalistinę grupę, ar – ne. Pasirinkimas slypi netgi giliau: ar esi pasirengęs atsisakyti savo egoizmo, kad įsijungtum į grupę, ar dar – ne.
Pasirinkimas glūdi tik tarp dviejų tavo norų: noro, nukreipto į patį save, arba noro, nukreipto iš manęs į išorę. Štai čia iš tikrųjų renkiesi. Noras, nukreiptas į save, vadinasi ACHAP, apatine parcufo dalimi. Noras, nukreiptas į išorę, vadinasi Galgalta vė Einaim, viršutine parcufo dalimi. O tarp jų yra tokia sritis, kuri vadinasi „klipat noga“, kurioje tu neva priimi sprendimus.
Kyla klausimas, kuo remdamasis priimi sprendimus, ir kaip tavimi manipuliuoja iš aukščiau, kad nuspręstum taip arba kitaip.
Toje pat programoje įrašyta ir tai, kad privalome platinti kabalą visame pasaulyje. Be šito pasaulis neišsitaisys, juk jis, kaip visi likę gamtos lygmenys, veikia tik pagal savaiminę vystymosi programą. Mintyse, veiksmuose, ketinimuose mums būtina teisingai išnaudoti visus šiuos lygmenis: likusią žmoniją, taip pat gyvūniją, augaliją ir negyvąją gamtą, idant prijungtume juos sau ir visi kartu, visa kūrinija, iš šio pasaulio pakiltume į Aukštesniojo pasaulio pakopą.

Iš 2011 m. gegužės 27 d. pamokos pagal straipsnį „Apibendrinantis įvadas“ (Pticha kolėlėt)

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuimti apvalkalą nuo taško širdyje

Mintys apie laisvę – melas ant melo

Keletas laisvės akimirkų

Komentarų nėra

Tu gi pats šito norėjai

Dvasinis darbas

„Mokymas apie dešimt sfirų“, 1 d., skyrius „Vidinė žiūra“, 14 p.: „Apribojimas reiškia, kad Begalybės pasaulio Malchut sumažino savo norą gauti – ir išnyko Šviesa, nes nėra Šviesos be kli. …Juk jau žinoma, kad Šviesa priklauso nuo noro, o noras – tai vieta Šviesai. Kadangi nėra prievartos dvasiniame pasaulyje.“
Nėra prievartos dvasiniame pasaulyje! Tai reiškia, kad jeigu kūrinys geidžia kažkokios būsenos, ji ir realizuosis. Todėl mes visada esame tos būsenos, kuri atitinka mūsų troškimą, nes ką norėjome, tą ir gauname. Tai, kad Šviesa nepaveikia mūsų (pagal mūsų norą) ir galiausiai jaučiamės nelaimingi, yra mūsų sprendimo pasekmė.
Kokį norą nori įgyvendinti – ten ir esi. Kūrėjas nesikiša į mūsų troškimus ir nekeičia jų be mūsų prašymo. Todėl dvasiniame kelyje ir nėra prievartos.
Tai labai subtilus momentas. Po pirmojo apribojimo (cimcum alef) Begalybės pasaulio Malchut pati tampa atsakinga už savo troškimus. Kaip pati panorės – taip ir bus. Šviesa kyla pagal jos norą ir nuo to Malchut jaučiasi geriau arba blogiau. Bet visa tai – jos asmeninio noro išdava.
O noro dvasinis pasaulis per prievartą neperša. Nori kito noro – prašau! Šviesa ateis ir ištaisys tave, tada pasijausi kitaip: gal geriau, o gal blogiau, bet tik dėl savo noro.
Egzistuoja dvasinių pakopų sistema, kitaip tariant, santykių tarp Šviesos ir noro lygmenys. Jeigu noras kinta, atsižvelgiant į tai jame pasireiškia kita Šviesa. Todėl Kūrėjas niekada neverčia, Jis nekeičia mūsų norų be mūsų žinios, nekeičia, negavęs mūsų prašymo. Mes privalome Jo paprašyti!
Atitinkamai savo norui ir jaučiame Šviesą. Jeigu nejaučiame Jos, esame nepatenkinti ir todėl savo norą keičiame. Tačiau turime ją pakeisti patys, Kūrėjas apskritai neprisiliečia prie mūsų noro.

Iš 2011 m. gegužės 16 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Nėra noro − nėra Šviesos

Viskas priklauso nuo troškimo

Įsiklausyk į Jo balsą

Komentarų nėra

Spinduliuoti pasauliui meilę

Laidavimas, Viena siela

Klausimas: Jeigu toliau dirbsime, kad viduje susivienytume ir tarpusavyje susijungtume, tai išoriniame pasaulyje taip pat daugiau mylėsime vieni kitus?
Atsakymas: Ne tik mes, bet ir visas pasaulis. Juk visa tai viena sistema. Ir jeigu mes savo lygmenyje – jis aukštesnis nei likusio pasaulio – pasistengsime priartinti dvasines dalis prie susijungimo, tai tuo pačiu paskatinsime ir materialias dalis, t. y. žmones, susijungti vienus su kitais.
Juk nėra žmonių, ir nėra susijungimo arba atotrūkio tarp jų. Tai tos pačios sielos. Tik jos parodo save ir ryšį tarp jų iš tokio požiūrio taško, kuris vadinasi „šis pasaulis“. Viskas, ką matai, – tai tame pačiame tinkle esančios sielos, tik šitaip jos jaučia save ir tarpusavio ryšio tinklą – kaip mūsų įsivaizduojamą pasaulį.
Ir todėl, jeigu siekiame užmegzti šį ryšį būdami kartu bendroje vidinėje sistemoje, bet ant aukštesnio suvokimo ir supratimo lygio, – suprantama, tai veiks ir visus likusius žmones.

Iš 2011 m. liepos  14 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sutikti su laidavimu

Laidavimas: suklupo vienas – nukrito visi

Bendrosios sielos kritinė masė

Komentarų nėra