Pateikti Antradienis, liepos 26, 2011 dienos įrašai.


Kuo pakeisime piniginį ekvivalentą?

Krizė, globalizacija

Klausimas: Laikraščiuose rašoma, kad teroristas, įvykdęs siaubingą nusikaltimą Norvegijoje, mėgo žiaurius kompiuterinius žaidimus ir laidas apie serijinius žudikus. Kodėl pasaulyje nesupranta tokio paprasto, banalaus dalyko: šiuolaikinė žiniasklaida pati kuria šiuos žudikus, įdeda jiems į galvas psichopatines mintis. Juk tai taip akivaizdu…
Atsakymas: Pasaulį valdo tie, kurie moka uždirbti pinigus. Jie valdo teismus, mokymo ir auklėjimo sistemas, vyriausybes. Uždirbdami pinigus, jie visai nenori nutraukti machinacijų. Jiems paranku kurti geltonąją spaudą ir sensacijas, kurios tik mulkina žmones. Jiems paranku rašyti apie teroristus ir klausytis teroro aukų, kad galėtų jų dėka uždirbti. Jiems naudinga gaminti ir parduoti kuo daugiau ginklų, palaikant pasaulyje karo židinius ir konflikto zonas. Jiems naudingi išskirtiniai reportažai apie tragedijas ir katastrofas.
Jiems niekas nerūpi, kiekvienas tik nori užsidirbti. Vienas gamina ir parduoda ginklus, kitas organizuoja pasiklausymą ir medžiagos surinkimą, kad galėtų tą informaciją parduoti, net jeigu ji šokiruojanti ir netinkama viešinti visuomenei.
Už visų tokių dalykų yra pelnas, kažkieno grynasis pelnas. Žmones, gaunantys šį pelną, valdo masinio informavimo priemones, vyriausybę, komerciją ir galop mūsų pasaulis atrodo toks, koks yra dabar.
Juk jame gyvena daugybė žmonių, kurie masto tik apie pinigus. Nieko kito jie nejaučia. Ir esmė ne cinizmas – cinikas kaip tik supranta, kad egzistuoja kažkas daugiau, tačiau niekina tai. O kitų sąskaita siekiantis naudos žmogus nieko neniekina – jis tiesiog neturi apie tai supratimo, jo suvokimo spektras labai siauras, jis pasinėręs į vieną veiklą ir niekas daugiau jam neegzistuoja.
Todėl tokie žmonės labai stiprūs. Juk jie turi tik vieną norą. Jei pelnui gauti reikia vyriausybės bendradarbiavimo – jie įsiskverbs į vyriausybę. Jei reikia kariuomenės – įsiskverbs į kariuomenę. Jei reikia policijos – įsiskverbs į policiją. Jei reikia pagrindinio laikraščio, kuriame bus rašoma tai, ko jiems reikia, – nusipirks laikraštį. Už užsklandos viskas priklauso jiems.
Tai štai, šiems žmonėms naudinga dabartinė aplinka ir jai diktuojami malonumai. Būtent šie žmonės formuoja visuomenės nuomonę, pasukdami ją žiaurumo, narkotikų, prostitucijos, teroro ir t. t. link. Nėra taip, kad vyriausybė yra silpna prieš juos – jie tiesiog veikia kartu.
Kalbama apie pinigus, o pinigai – jėga. Pamatysime, kaip dabar atsiskleis jų silpnumas. Bet kas juos pakeis? Būtina valiuta, vertybė, žmogaus indėlio ir sėkmės matas. Ką duosi žmonėms vietoj „žvangančių monetų“, kuriomis jie viską matuoja. Moneta – bet kokių pastangų atitikmuo ir kriterijus.
Štai ir paaiškės, kad mums reikalinga „dvasinė moneta“ − davimo, artumo Kūrėjui matas. Ja matuosime indėlius ir pelną. O visi materialūs dalykai bus tiek, kiek būtina pragyventi.
Kad taip nutiktų, pasaulis turi persiversti. Tiems, kurie šiandien stovi prie vairo ir valdo vyriausybes, ir kuriems svarbiausia – gaminti, kad pasipelnytų. Jiems teks nukristi nuo savo Olimpo arba išsitaisyti ir priimti naują „monetą“ atsiskaitymui.

Iš 2011 m. liepos 25 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo aklumas

Popierėlis, vertas milijono dolerių

Į blogį – pro mikroskopą

Komentarų nėra

Tinkamo stimuliavimo ypatumai

Realybės suvokimas

Kabaloje yra įdomus skirsnis apie kūrinijos suvokimą, apie tai, kokiu būdu žmogus suvokia pasaulį, kuriame gyvena.
Kodėl jaučiame pasaulį būtent taip? Ar mūsų pasaulis toks ir yra, kokį juntame, ar jis visiškai kitoks? Iš tikrųjų, perėjęs per penkis jutimo organus, pasaulis mūsų suvokime įgauna apibrėžtą formą. Matome tik jo vaizdą, o ne patį pasaulį betarpiškai ir objektyviai.
Šiandieną tiriame, kaip mūsų pasaulį mato drugeliai, bitės, gyvatės, šunys. Kiekvienas jį mato savaip: tam tikrame spektre, spalvų ar kvapų gamoje ir t. t. Kiekviena būtybė savaip orientuojasi pasaulyje ir mato savo vaizdą – kitokį negu visi likusieji.
Kodėl gi mūsų akyse vaizdas būtent toks? Ir koks jis iš tikrųjų, žvelgiant objektyviai? Ar apskritai galime pasiekti objektyvumo pasaulėjautoje? Apie tai ir kalbama kabalos mokslo skirsnyje pavadinimu „Tikrovės suvokimas“.
Svarbiausia kabalos dalis – ne Begalybės pasaulio leidimasis iš viršaus žemyn į mūsų pasaulį, o tai, kas vyksta toliau. Machsomas ir tolimesnis kelias aukštyn yra mums svarbiausias. Juk čia yra tai, kas dabar priešais mus, tai, ką mums reikia pereiti. Pereiti praktiškai, o ne teoriškai, – turime visi kartu įveikti šį kelią.
Privalome tai atlikti kuo greičiau, kad neigiama vystymosi jėga nestumtų mūsų iš nugaros, neduotų neigiamo stimulo. Žinote, senovės romėnai „stimulu“ vadino aštrią lazdelę, kuria ragindavo asilus eiti pirmyn. Taigi, svarbu šio stimulo nepatirti savo kailiu, bet suskubti pirmyn patiems, padedant teigiamai jėgai, kuri mums kol kas duodama.
Iš esmės, tai ir yra priežastis, dėl kurios susirinkome. Mes galime susiburti, galime susiorganizuoti, galime jausti vienas kitą viduje net be fizinio kontakto. Pajauskime, kad jungdamiesi tarpusavyje, tuo pačiu tampame panašūs į bendrą visuotinę Gamtą. Tada mūsų ryšyje atsiras bendras laukas, ir pajausime, kad kilstelime į viršų. Tai tikra, tikiuosi, kad kartu mes visa tai įgyvendinsime.

Iš 2011 m. birželio 10 d. Maskvos kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Masto problema

Gyventi bėgant nuo prasmės

Komentarų nėra

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Kabala

Klausimas: Kokius ištaisymus mums paruošė praėjusių amžių kabalistai?
Atsakymas: Baal Sulamas „Įvade į mokymą apie dešimt sfirų“, 11 skyriuje rašo: Talmudo išminčiai palengvino mums Toros kelią labiau nei Mišnos išminčiai, nes… suteikė mums naują priemonę vietoje Mišnoje aprašyto asketizmo − „Toroje esančią Šviesą“, kurioje yra pakankamai jėgos grąžinti žmones į Šaltinio.“
Kodėl gi Talmudo išminčiai pakeitė asketizmo kelią tik į Toros studijavimą („Valgyk tik duonos riekę su druska, užsigerk šlakeliu vandens, miegok ant žemės, gyvenk skurdžiai ir gilinkis į Torą“)? Todėl, kad jie ištaisė tarpusavio ryšio tinklą ir toje pačioje bendroje sielų sistemoje jau egzistuoja sielos, kurios veikia jos viduje ir mes galime pasinaudoti jų pagalba.
Bendroje sielų sistemoje po sudužimo lieka sudužusios sielos. Ir nors piešinyje vaizduojame jas lyg išmėtytas po sferą, iš tikrųjų ten egzistuoja tiksli hierarchija, kuri buvo ir Nėkudim pasaulyje iki sudužimo. Pagal tą pačią hierarchiją sielos sudūžta ir krenta žemyn – kiekviena siela priklausomai nuo savo troškimų avijuto/storio lygio, t. y. sielos su dideliu avijutu krenta žemiau.
Visame šiame tinkle yra ypatingos sielos – tūkstančiai kabalistų, sujungtų tarpusavyje ypatingu ryšiu. Tai lyg dvasinės sistemos griaučiai.
Skaitydami jų rankraščius, sužadiname švytėjimą iš to ryšio tinklo, kurį jie sukūrė tarpusavyje. Šis švytėjimas mus ištaiso − ir nebereikia kančių ir praradimų kelio, kuriuo žmonės ėjo praeityje, ne pažadindami Šviesą, o pasmerkdami save kančioms, kad jos padėtų jiems sudaužyti jų ego.
Mums toks kelias neįmanomas, mes silpni ir nesugebame tiesiogiai kovoti su savo ego. Mes galime tai padaryti, pažadindami jau egzistuojantį ryšio tinklą. Mes tarsi esame ant tų pačių praeities kabalistų rankų, lyg kūdikis ant rūpestingos motinos rankų, ir jie rūpinasi mumis.
Mus su jais sujungia rankraščiai – ypač knyga „Zohar“, Ari, Baal Sulamo tekstai, ir mes gauname iš jų šių didžių sielų Šviesą, priežiūrą ir rūpestį.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip paveldėti „tėvų nuopelnus“

Iš kurių knygų gauname daugiau Šviesos?

Laiptai

Komentarų nėra