Ant didžiųjų kabalistų rankų

2011-07-26

Kabala

Klausimas: Kokius ištaisymus mums paruošė praėjusių amžių kabalistai?
Atsakymas: Baal Sulamas „Įvade į mokymą apie dešimt sfirų“, 11 skyriuje rašo: Talmudo išminčiai palengvino mums Toros kelią labiau nei Mišnos išminčiai, nes… suteikė mums naują priemonę vietoje Mišnoje aprašyto asketizmo − „Toroje esančią Šviesą“, kurioje yra pakankamai jėgos grąžinti žmones į Šaltinio.“
Kodėl gi Talmudo išminčiai pakeitė asketizmo kelią tik į Toros studijavimą („Valgyk tik duonos riekę su druska, užsigerk šlakeliu vandens, miegok ant žemės, gyvenk skurdžiai ir gilinkis į Torą“)? Todėl, kad jie ištaisė tarpusavio ryšio tinklą ir toje pačioje bendroje sielų sistemoje jau egzistuoja sielos, kurios veikia jos viduje ir mes galime pasinaudoti jų pagalba.
Bendroje sielų sistemoje po sudužimo lieka sudužusios sielos. Ir nors piešinyje vaizduojame jas lyg išmėtytas po sferą, iš tikrųjų ten egzistuoja tiksli hierarchija, kuri buvo ir Nėkudim pasaulyje iki sudužimo. Pagal tą pačią hierarchiją sielos sudūžta ir krenta žemyn – kiekviena siela priklausomai nuo savo troškimų avijuto/storio lygio, t. y. sielos su dideliu avijutu krenta žemiau.
Visame šiame tinkle yra ypatingos sielos – tūkstančiai kabalistų, sujungtų tarpusavyje ypatingu ryšiu. Tai lyg dvasinės sistemos griaučiai.
Skaitydami jų rankraščius, sužadiname švytėjimą iš to ryšio tinklo, kurį jie sukūrė tarpusavyje. Šis švytėjimas mus ištaiso − ir nebereikia kančių ir praradimų kelio, kuriuo žmonės ėjo praeityje, ne pažadindami Šviesą, o pasmerkdami save kančioms, kad jos padėtų jiems sudaužyti jų ego.
Mums toks kelias neįmanomas, mes silpni ir nesugebame tiesiogiai kovoti su savo ego. Mes galime tai padaryti, pažadindami jau egzistuojantį ryšio tinklą. Mes tarsi esame ant tų pačių praeities kabalistų rankų, lyg kūdikis ant rūpestingos motinos rankų, ir jie rūpinasi mumis.
Mus su jais sujungia rankraščiai – ypač knyga „Zohar“, Ari, Baal Sulamo tekstai, ir mes gauname iš jų šių didžių sielų Šviesą, priežiūrą ir rūpestį.