Kabaloje yra įdomus skirsnis apie kūrinijos suvokimą, apie tai, kokiu būdu žmogus suvokia pasaulį, kuriame gyvena.
Kodėl jaučiame pasaulį būtent taip? Ar mūsų pasaulis toks ir yra, kokį juntame, ar jis visiškai kitoks? Iš tikrųjų, perėjęs per penkis jutimo organus, pasaulis mūsų suvokime įgauna apibrėžtą formą. Matome tik jo vaizdą, o ne patį pasaulį betarpiškai ir objektyviai.
Šiandieną tiriame, kaip mūsų pasaulį mato drugeliai, bitės, gyvatės, šunys. Kiekvienas jį mato savaip: tam tikrame spektre, spalvų ar kvapų gamoje ir t. t. Kiekviena būtybė savaip orientuojasi pasaulyje ir mato savo vaizdą – kitokį negu visi likusieji.
Kodėl gi mūsų akyse vaizdas būtent toks? Ir koks jis iš tikrųjų, žvelgiant objektyviai? Ar apskritai galime pasiekti objektyvumo pasaulėjautoje? Apie tai ir kalbama kabalos mokslo skirsnyje pavadinimu „Tikrovės suvokimas“.
Svarbiausia kabalos dalis – ne Begalybės pasaulio leidimasis iš viršaus žemyn į mūsų pasaulį, o tai, kas vyksta toliau. Machsomas ir tolimesnis kelias aukštyn yra mums svarbiausias. Juk čia yra tai, kas dabar priešais mus, tai, ką mums reikia pereiti. Pereiti praktiškai, o ne teoriškai, – turime visi kartu įveikti šį kelią.
Privalome tai atlikti kuo greičiau, kad neigiama vystymosi jėga nestumtų mūsų iš nugaros, neduotų neigiamo stimulo. Žinote, senovės romėnai „stimulu“ vadino aštrią lazdelę, kuria ragindavo asilus eiti pirmyn. Taigi, svarbu šio stimulo nepatirti savo kailiu, bet suskubti pirmyn patiems, padedant teigiamai jėgai, kuri mums kol kas duodama.
Iš esmės, tai ir yra priežastis, dėl kurios susirinkome. Mes galime susiburti, galime susiorganizuoti, galime jausti vienas kitą viduje net be fizinio kontakto. Pajauskime, kad jungdamiesi tarpusavyje, tuo pačiu tampame panašūs į bendrą visuotinę Gamtą. Tada mūsų ryšyje atsiras bendras laukas, ir pajausime, kad kilstelime į viršų. Tai tikra, tikiuosi, kad kartu mes visa tai įgyvendinsime.

Iš 2011 m. birželio 10 d. Maskvos kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Masto problema

Gyventi bėgant nuo prasmės