Pateikti Trečiadienis, liepos 27, 2011 dienos įrašai.


Sisteminiai apribojimai

Krizė, globalizacija

Klausimas: Tarkime, noriu nusipirkti prabangų automobilį, dukart brangesnį už įprastą. Ką bloga tuo darau kitiems?
Atsakymas: Visi mes esame globalioje, integralioje, baigtinėje Gamtoje, kuri tarsi „kamuolys“ susivijusi į vieną sistemą. Ir tu negali iš jos ištrūkti, privalai gyventi šioje sferoje, labai tiksliai sąveikaudamas su kitais. Ne daugiau ir ne mažiau.
Todėl, pirkdamas dukart brangesnį automobilį, tampi vėžine ląstele. Juk perki ją ne normaliam gyvenimui, ne norėdamas pasitarnauti kitiems, o kad „atsikąstum dar kąsnelį“. Kuo daugiau virš būtinybės tu „praryji“, tuo piktybiškesniu augliu tampi.
Bendras organizmas sukurtas idealiai: kiekvienas jame turi gauti tiek, kiek būtina, o likusį laiką galvoti apie kitus. O tu vietoj to imi iš kūno jėgas, kurios priklauso kitiems.
Mūsų sfera ribota, ji – apibrėžta. Yra tam tikra Šviesa ir tam tikras indas, ir viskas subalansuota. Kūrėjas davė norą ir jo pripildymą. Tai kodėl gi tu imi daugiau, negu tau priklauso?
Visi norai susiję tarpusavyje. Šviesa juos pripildo ir suteikia vieningos formos gyvybę. O tu pradedi „traukti antklodę į save“, norėdamas daugiau. Ir tavo perteklius neišvengiamai bus kitų sąskaita.
Šiandien tai jau akivaizdu: milijardas žmonių stovi ant bado slenksčio, o Žemės resursai vis labiau senka. Greitai mes išeikvosime juos ir liksime prie suskilusios geldos. Su visa savo vartotojiška gamyba artėjame prie pabaigos. O kas toliau?
Jeigu į šį neišvengiamos būtinybės suvokimą tu nori ateiti per prievartą – taip ir atsitiks. Viskas  apibrėžta, viskas turi ribas ir yra išeikvojama, viskas turi pabaigą – ir ji artėja.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistai, prie lentos!

Naujojo pasaulio abėcėlė

Pasaulis nemato sprendimo

Komentarų nėra

Ataka širdyje

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas

Klausimas: Pastaruoju metu jaučiasi, kad pasaulinis kli veikia kaip vienas noras. Kažkada Rabašas pasiūlė jums atakuoti iš tokios būsenos. Ką būtent mes atakuojame?
Atsakymas: Save, savo širdį, tinginystę, išdidumą, savo ankstesnius įpročius. Aš privalau pakilti aukščiau visų šių išskaičiavimų.
Svarbiausia − ištirpti tarp bičiulių, tikslingai pastumti save į grupės vidų. Visą laiką noriu būti ten. Noriu netekti savojo proto ir jausmų, noriu įgyti savo draugų jausmus ir protą. Savo noru tartum pasimetu juose.
Tai vadinama – gauti laidavimo indą.

Iš 2011 m. liepos 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laidavimas: suklupo vienas – nukrito visi

Atiduoti draugams visą save

Gimti ir užaugti grupėje

Komentarų nėra

Kaip mokomasi skraidyti

Dvasinis darbas

Itin svarbus dvasinio darbo principas − kad jis vyksta prieš mūsų norą, ne taip, kaip egoistinis darbas šiame pasaulyje.
Juk kai esu verčiamas dirbti mūsų pasaulyje, pirmiausiai kruopščiai pasveriu, ar verta tai daryti.
Arba man ši veikla patinka, ir tada tai jau vadinama ne darbu, o nuotykiu, kelione, kai mėgaujuosi pačiu procesu. Arba tai kažkoks sunkus užsiėmimas, tačiau mėgaujuosi jo rezultatu – užmokesčiu, apdovanojimu.
Visada privalau matyti darbo teikiamą naudą, dėl kurios ir dirbu, ir kuri suprantama mano protui ir norams. Viskas priklauso tik nuo to, kaip vertinu laukiamą apdovanojimą, ir pagal tai rengiuosi įdėti savo jėgas.
Tačiau dvasiniame kelyje dirbame prieš savo norą – mūsų niekas nepalaiko. Todėl neturime jokios motyvacijos, „kuro“ veiksmams atlikti, kurie mums atrodo beprasmiški.
Suprantama, kad judame po truputį, nuo lo lišma (dėl savęs) eidami iki lišma (dėl davimo). Rambamas kalbėjo, kad „moterims, mažiems vaikams ir vergams“ – t. y. mums, kol kas esantiems tokiuose lygiuose, paslaptį (tikrąjį tikslą) atveria palaipsniui. Tai vadinama paslaptimis, nes žmogus dar negali įsivaizduoti, iš kur galėtų pasisemti energijos, motyvacijos darbui.
Tai neįmanoma lygiai taip pat, kaip kad negaliu skraidyti! Tai aukščiau mano prigimties! Todėl turime įveikti tokį ilgą vystymosi kelią, keisdami būseną po būsenos ir palaipsniui įgydami kažkokį naują supratimą, jausmą, ateinantį iš grąžinančios į šaltinį Šviesos.
Tai nevyksta natūraliu, racionaliu būdu, atvirkščiai: kuo daugiau jėgų įdedu, tuo labiau tolstu  nuo tikslo – šitaip tai jaučiu! Ir tik išskirtinėmis, retomis akimirkomis man kartkarčiais staiga atsiveria, kad tik mano egoistiniam suvokimui atrodė, jog judu atgal, o žvelgiant iš norų duoti pozicijos, aš kaip tik judėjau į priekį. Taip einame pirmyn.

Iš 2011 m. balandžio 12 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano tikslas − panorėti

Svarbu kokybė

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Komentarų nėra

Klausk kabalisto – 83

Filmai, klipai, Klausimai ir atsakymai

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.


Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -82“

„Klausk kabalisto -81“

„Klausk kabalisto -80“

Komentarų nėra