Pateikti Pirmadienis, rugpjūčio 1, 2011 dienos įrašai.


Visos norų stygos

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas: Kaip Šviesa spręs visų septynių milijardų žmonių problemas Žemėje? Juk  visi turi savo problemas ir kiekvieno išsivystymo lygis kitas. Mes gyvename milžiniškoje sistemoje. Nejau į kiekvieną smulkmeną bus atsižvelgta?
Atsakymas: Įsivaizduok įdubimą žemėje, kurį pripildai vandeniu. Taip ir pasaulyje, kiekviena detalė, kiekvienas elementas, kiekvienas kyšulys ar įduba prisipildo Šviesa pagal savo savybes.
Šviesa neatlieka jokių išskaičiavimų su noru, ji tik pripildo jį, šviečia jam, pabunda jame. O pagal tai noras jaučia, kaip jis arti ar toli nuo Šviesos vienose ar kitose suvokime detalėse.
Pavyzdžiui, Šviesa, kurią gaunu sustiprėjo 10 vatų. Atitinkamai, kiekvienoje mano savybėje, kiekviename nore atsiranda nauja mintis, nauja situacijos analizė – ir aš darau naują išskaičiavimą.
Klausimas: Vadinasi Šviesa nėra funkcija ir viską nulemia tik noras?
Atsakymas: Šviesa tartum nekintanti. Viskas priklauso nuo noro ir jo formos. Kai noras prisipildo Šviesa, jaučiu ne pačią Šviesą, bet noro reakciją, visas jo stygas. Tai man ir yra Šviesa.
Klausimas: Kas gi čia priklauso nuo manęs?
Atsakymas: Darbas su ketinimu. Mes keičiame ne norus, o būtent ketinimą ir tik jį. Man nesvarbu, kokie išsikišimai ir įdubimai yra duobėje, kurią užpildau vandeniu. Jos tokios ir liks, o mano užduotis – ją pripildyti.

Iš 2011 m. liepos 10 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuolat šviečianti saulė

Pažadinti sustingusią žemę

Universali gamtos formulė

Komentarų nėra

Žmogus ar gyvūno siela?

Kabala

Klausimas: Ką jaučia žmogus, patirdamas dvasinį pasitenkinimą?
Atsakymas: Dvasinis arba žmogiškasis pasitenkinimas – tai malonumas duoti. Mes tiek dar nepakilome  ir esame „gyvūniniame“ lygmenyje. Žmogiškasis pasitenkinimas kyla tuomet, kai aš jaučiuosi „suaugęs“ su kitais. Mes džiaugiamės tuo, jog esame susiję tarpusavyje, mėgaujamės vienybe ir davimu.
Tai ir yra dvasinis pasitenkinimas, įmanomas tiktai žmonių visuomenėje, suvienytoje, duodančioje ir gaunančioje, kurioje svarbiausia –  „dvasinis pirkimas – pardavimas“.  Mes mėgaujamės Šviesa, esančia tarp mūsų, – kitaip tariant, veiksmais, kai vieni kitiems duodame.
Jeigu nesame susiję tarpusavio davimu, nors ir minimaliausiu, esame panašūs į gyvūnus, ryjančius vienas kitą, – tai ir yra mūsų gyvenimas.
Tai ir spręsk, kas esi: žmogus, panašus į Kūrėją, ar gyvūnas? Žmogus su iš prigimties egoistiniu noru, dar neištaisytu į meilę  savo artimui, siekiantis pasimėgauti gyvenimu šitame pasaulyje, išnaudoti jį vien dėl savęs, – tai vadinama „gyvūno siela“.
Na, o tas, kuris pakyla virš viso to į norą duoti, į susivienijimą su savo artimu, į bendrą jausmą tarp mūsų, – vadinamas „Žmogumi“ (Adomas). Nes per šią savybę jis tampa panašus (dome) į Kūrėją.

Iš 2011 m. gegužės mėn. 13 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie laisvę – melas ant melo

Stebint gyvenimą iš dešimto aukšto

Gyvuliams namuose ne vieta

Komentarų nėra

Nusiteikimas Šviesai

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip tikėti, kad „Zohar“ mane veikia ir taiso, jeigu nejaučiu to?
Atsakymas: Yra vadinamasis „tikėjimas išminčiais“, yra tikėjimas draugais, yra tam tikros nuojautos, įspūdžiai, kurių žmogus kartais gauna patirti.
Be to, neturi pasirinkimo, nėra jokios kitos veiklos pasaulyje, kuria būtų verta užsiimti – viskas dingsta, supūva ir neturi nei amžinos, nei trumpalaikės vertės. Juk matome, kad visos mūsų pastangos bevaisės – viskas išnyksta.
Kiek tu pasiruoši davimui, toks bus visaapimančios Gamtos jėgos, esančios visuotiniame davime, atsakomasis poveikis. Viskas priklauso nuo tavęs. Negali šio krūvio suversti kam nors kitam. Pasistenk!
Niekas tau nepadės, išskyrus viena: jeigu grupėje pareikalausi ištaisymo – gausi.
Esi tarsi tam tikros sferos, apsuptos Šviesa, viduje. Visoje šioje sferoje tėra tik vienas siauras įėjimas, pro kurį galima pamatyti Šviesą.
Gali ją pamatyti tik su sąlyga, kad žvilgsnis nukreiptas tiesiai į šį įėjimą. Jeigu žiūrėsi kampu – Šviesos nepamatysi. Stenkis! Viskas priklauso tik nuo tavęs!

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš skaitydami knygą „Zohar“…

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Komentarų nėra