Pateikti Antradienis, rugpjūčio 2, 2011 dienos įrašai.


Kad gyvenimas pavyktų

Dvasinis darbas

Klausimas: Ar gali dvasinio pasaulio pasiekimas šiame gyvenime pakeisti mūsų žemiškojo egzistavimo trukmę?
Atsakymas: Žmogus turi siekti šiuo žemišku keliu užbaigti savo aukštesnįjį dvasinį kelią. Jeigu jis pasiekia šią būseną, tai gyvenimas tikrai nusisekė. Tai priklauso nuo jo.
Kiek metų iš tikrųjų egzistuoti – nuo žmogaus nepriklauso. O kaip pripildyti savo egzistavimą išsitaisymu – priklauso nuo jo.
Bet visgi jo žemiška kelionė yra tokia, kad per tuos metus jis gali išsitaisyti. Taip duodama. Visa kita priklauso nuo žmogaus.

Iš 2011 m. liepos 10 d. virtualios pamokos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsilaisvinimas iš mirties angelo

Ir tai ne gražūs pažadai!

Pajusti amžinybės alsavimą

Komentarų nėra

Kas slypi kabalistų tekstuose

Kabalos mokymasis

Kodėl skaitome kabalistų tekstus? Argi nepakanka tiesiog galvoti apie tai, kad jungiamės į tarpusavio ryšių tinklą, šito norime ir reikalaujame iš jėgos, kuri slepiasi šiame tinkle, bet turi atsiskleisti, ir laukiame šio atsiskleidimo mūsų ryšyje, kol šis tinklas įgis formą, vadinamą „Kūrėju“ – „Ateik ir Pamatyk“?
Tai dėl ko skaityti? Kodėl gi neužsiėmus tokia meditacija, be jokio skaitymo? Reikia paminėti keletą aspektų. Visų pirma, tokiu atveju nesusijungiame su kabalistais, kurie tame pačiame visas sielas jungiančiame tinkle jau yra kaip mokytojai auklėjimo sistemoje, ir padeda mums prie jų priartėti, dirba su mumis.
Šito dar neatskleidėme, bet vėliau pamatysime, kad visos šios ištaisytos sielos, jau dirbančios šioje sistemoje – mūsų dvasiniai protėviai – padeda mums. Tiktai per juos galime pritraukti sau Šviesą. Tiesiogiai iš tinklo, nestudijuojant pirminių šaltinių, ją labai sunku atskleisti, tai pavyko tik vienetams – išrinktosioms sieloms, atsiųstoms su ypatinga misija. Todėl skaitome didžiųjų kabalistų knygas.
Be to, reikia suprasti ypatingą rašytinio teksto aspektą: ką reiškia šis tekstas, kas yra raidės, koks mūsų ryšys su kalba, kaip šis rašytinis tekstas užslėptas. Juk pačiame tekste yra pšat, remez, druš, sod (tiesioginio aiškinimo, užuominos, perkeltinės prasmės, paslapties) lygmenys, o už teksto slepiasi keturi dengiamųjų ekranų lygmenys, ABE“A pasauliai (pšat – Acilut pasaulis, remez – Brija, druš – Jecira, sod – Asija).
Todėl mes skaitome „Zohar“, turėdami ketinimą mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti šio ryšio formą, vadinamą „Kūrėju“. Jeigu pasiekiame mūsų tarpusavio ryšį „nedaryk kitam to, ko nekenti pats“ lygiu, tai atskleidžiame Binos savybę. Po to, pasiekę ryšį „pamilk artimą kaip pats save“ lygiu, atskleidžiame savybę Chochma.
Bet visa tai atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje – pradžioje davime dėl davimo, o po to gavime dėl davimo, mūsų rūpestyje vienas kitu šiame tinkle. O mūsų tarpusavio ryšių formos ir yra Aukščiausioji jėga, nes jai nėra kuo daugiau apsivilkti, nėra kur priešais mus pasireikši.
Vadinasi, jei žiūriu į kitus gerai, kartu atskleidžiu Kūrėją – gėrio jėgą, karaliaujančią tarp mūsų.
Reikia suprasti, kad tekstas, kurį skaitome, mums pasireiškia dvejopai – kaip paslėptas ir atskleistas. Todėl kas kartą turime tikrinti: ar jis neslepia nuo manęs tos būsenos, kurioje aš turiu būti – mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti mūsų ryšio formą – Kūrėją.
Tekstas turi būti šio paveikslo fone. Jis turi atnešti man Šviesą, slypinčią viduje. Vadinasi, pradžioje priešais mane turi iškilti mūsų tarpusavio ryšys, už jo – pats tekstas, kuris į šį tinklą atneša šviesą ir grąžina prie ištakų – suteikia jam davimo formą. Tada ši forma tampa Kūrėjo pavidalu.
Todėl tas pats ryšys tarp mūsų Malchut viduje, vadinamoje Kūrėjo pavidalu, palaipsniui įgyja visas atskleidimo formas, ir visos 125 pakopos, kurias turime pereiti, atsiskleidžia tik Malchut viduje. Mes neiškylame aukščiau jos, o kartu su ja kylame iki Begalybės pasaulio.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Iš kurių knygų gauname daugiau Šviesos?

„Perjunkite“ mane į dvasingumą

Komentarų nėra

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Realybės suvokimas

Klausimas: Kaip mes jaučiame dvasingumą?
Atsakymas: Dvasingumas jaučiamas kaip pasaulis be jokių apribojimų. Juk mes save nuolat ribojame trokšdami gauti, o dvasingumas jaučiamas duodant, t.y. judėjime į išorę. Tuomet mūsų indas/kli neturi ribų. Ir mes nejaučiame nei gyvenimo pradžios, nei gyvenimo pabaigos.
Kildami į dvasingumą, mes nebejaučiame nei laiko (juk laikas apibrėžiamas tuo, kad kažkas prasideda ir baigiasi), nei erdvės (nes erdvė taip pat yra apribota), nei judėjimo ( nes jo elementai keičiasi, tai reiškia –  yra apriboti).
Dvasingumas jaučiamas kaip ramybė ir tobulumas. Bet čia taip pat slypi trūkumas: aš pasiekiau savo dvasingumą, esu visiškai pripildytas – ir nieko daugiau nebenoriu – man gera! Aš kaip kūdikis ant mamos  rankų – man gera, ir aš nenoriu toliau augti. Bet kūdikyje prabunda gamtos jėga, verčianti augti.
Taip ir mumyse: kol mes neišaugame iki galutinio dvasinio lygmens visų 125 laiptelių, mes kylame nuo laiptelio ant laiptelio skatinami jėgos, kuri mus įpareigoja augti, atskleisdama net ir geros būsenos trūkumus.
Ir visgi kiekviena dvasinė būsena tobula.

Iš 2011 m. balandžio mėn. 3 d. kongreso „WE!“ Naujajame Džersyje, 8-osios pamokos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleiskite meilės jėgą!

Šildanti meilės Šviesa

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Komentarų nėra

Kabalistinė psichologija, 16 dalis

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Laida rusų kalba.

[media 1]
[media 2]

Ankstesnės laidos:

Kabalistinė psichologija, 15 dalis

Kabalistinė psichologija, 14 dalis

Kabalistinė psichologija, 13 dalis

Komentarų nėra