Kodėl skaitome kabalistų tekstus? Argi nepakanka tiesiog galvoti apie tai, kad jungiamės į tarpusavio ryšių tinklą, šito norime ir reikalaujame iš jėgos, kuri slepiasi šiame tinkle, bet turi atsiskleisti, ir laukiame šio atsiskleidimo mūsų ryšyje, kol šis tinklas įgis formą, vadinamą „Kūrėju“ – „Ateik ir Pamatyk“?
Tai dėl ko skaityti? Kodėl gi neužsiėmus tokia meditacija, be jokio skaitymo? Reikia paminėti keletą aspektų. Visų pirma, tokiu atveju nesusijungiame su kabalistais, kurie tame pačiame visas sielas jungiančiame tinkle jau yra kaip mokytojai auklėjimo sistemoje, ir padeda mums prie jų priartėti, dirba su mumis.
Šito dar neatskleidėme, bet vėliau pamatysime, kad visos šios ištaisytos sielos, jau dirbančios šioje sistemoje – mūsų dvasiniai protėviai – padeda mums. Tiktai per juos galime pritraukti sau Šviesą. Tiesiogiai iš tinklo, nestudijuojant pirminių šaltinių, ją labai sunku atskleisti, tai pavyko tik vienetams – išrinktosioms sieloms, atsiųstoms su ypatinga misija. Todėl skaitome didžiųjų kabalistų knygas.
Be to, reikia suprasti ypatingą rašytinio teksto aspektą: ką reiškia šis tekstas, kas yra raidės, koks mūsų ryšys su kalba, kaip šis rašytinis tekstas užslėptas. Juk pačiame tekste yra pšat, remez, druš, sod (tiesioginio aiškinimo, užuominos, perkeltinės prasmės, paslapties) lygmenys, o už teksto slepiasi keturi dengiamųjų ekranų lygmenys, ABE“A pasauliai (pšat – Acilut pasaulis, remez – Brija, druš – Jecira, sod – Asija).
Todėl mes skaitome „Zohar“, turėdami ketinimą mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti šio ryšio formą, vadinamą „Kūrėju“. Jeigu pasiekiame mūsų tarpusavio ryšį „nedaryk kitam to, ko nekenti pats“ lygiu, tai atskleidžiame Binos savybę. Po to, pasiekę ryšį „pamilk artimą kaip pats save“ lygiu, atskleidžiame savybę Chochma.
Bet visa tai atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje – pradžioje davime dėl davimo, o po to gavime dėl davimo, mūsų rūpestyje vienas kitu šiame tinkle. O mūsų tarpusavio ryšių formos ir yra Aukščiausioji jėga, nes jai nėra kuo daugiau apsivilkti, nėra kur priešais mus pasireikši.
Vadinasi, jei žiūriu į kitus gerai, kartu atskleidžiu Kūrėją – gėrio jėgą, karaliaujančią tarp mūsų.
Reikia suprasti, kad tekstas, kurį skaitome, mums pasireiškia dvejopai – kaip paslėptas ir atskleistas. Todėl kas kartą turime tikrinti: ar jis neslepia nuo manęs tos būsenos, kurioje aš turiu būti – mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti mūsų ryšio formą – Kūrėją.
Tekstas turi būti šio paveikslo fone. Jis turi atnešti man Šviesą, slypinčią viduje. Vadinasi, pradžioje priešais mane turi iškilti mūsų tarpusavio ryšys, už jo – pats tekstas, kuris į šį tinklą atneša šviesą ir grąžina prie ištakų – suteikia jam davimo formą. Tada ši forma tampa Kūrėjo pavidalu.
Todėl tas pats ryšys tarp mūsų Malchut viduje, vadinamoje Kūrėjo pavidalu, palaipsniui įgyja visas atskleidimo formas, ir visos 125 pakopos, kurias turime pereiti, atsiskleidžia tik Malchut viduje. Mes neiškylame aukščiau jos, o kartu su ja kylame iki Begalybės pasaulio.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Iš kurių knygų gauname daugiau Šviesos?

„Perjunkite“ mane į dvasingumą