Klausimas: Kas yra abipusis laidavimas?
Atsakymas: Abipusis laidavimas reiškia, kad veikiu atsižvelgdamas į tai, kiek suprantu ir suvokiu savo santykius su kitais, tarpusavio ryšį ir priklausomybę vienoje sistemoje it vieno kūno organus.
Šios sistemos viduje yra daug suartėjimo vieni su kitais pakopų, kol nepanaudojame savęs kaip ląsteles kūne: kai iš to, kas patenka man, imu viską, kas būtina, kad šimtu procentu realizuočiau save visuomenės labui.
Kabalos mokslas teigia, kad yra 125 mūsų tarpusavio ryšio pakopos, kol atskleidžiame tobulą sistemą. Drauge ištaisome save, mūsų ego, įgyjame davimo savybę, visišką meilę artimui, – ir tai vadinama visišku žmogaus išsitaisymu, kai jis tampa globalus ir integralus visoje gamtoje.
Paruošęs patį save ir sujungęs visą gamtą savo viduje, veikiant visus žemesniuosius lygmenis – negyvąjį, augalijos ir gyvūnijos, – žmogus pats pasiekia viską apimančios gamtos lygmenį. Galima ją pavadinti Aukščiausiąja jėga arba Gamta iš didžiosios raidės.
Tada jis jaučiasi amžinas ir tobulas kaip ir visa gamta, kurioje nėra pradžios, nėra pabaigos, nėra laiko, judėjimo ir erdvės. Keičiasi žmogaus realybės suvokimas, nes jis jau kitaip jaučia save, pradeda matyti ir suvokti naujajame lygmenyje.
Laidavimą galima paaiškinti pasitelkus visų gamtos dalių (negyvojo ir augalinio, augalinio ir gyvūninio lygmenų) tarpusavio sąveikos pavyzdį: kaip jie maitina, palaiko vienas kitą. Gamtoje yra daugybė pavyzdžių kaip realizuojama tarpusavio pagalba: kaip bitės ir paukščiai padeda augalams daugintis, kaip visa gamta tarpusavyje susieta. Tai ypatingas, labai įdomus mokslas. Tiesiog nuostabu, kaip visos gamtos dalys priklauso viena nuo kitos, yra tarpusavyje susietos ir taip reikalingos vienos kitai.
Tačiau paprasčiausia paaiškinti laidavimą žiūrint į jį kaip į vieno organizmo dalių darbą. Kai jaučiuosi blogai ir ateinu pas gydytoją, jis mane apžiūri, ar esu pusiausvyroje ar ne, kuri mano kūno dalis išėjo iš pusiausvyros ir tinkamai neatlieka savo darbo. Tai vadinama „liga“, kai kokia nors dalis negali atlikti savo funkcijų visų kitų organizmo dalių atžvilgiu, tarkim, inkstai negali pašalinti šlakų, kepenys − valyti kraujo, plaučiai negali pakankamai aprūpinti deguonimi. Pagal tai tikriname žmogų – sveikas jis ar ne.
Taip turime tikrinti ir žmonių visuomenę – sveika ji ar ne, pagal tai, kiek kas gauna ir kiek kas duoda, koks jo ryšys su kitomis dalimis. Juk viską privalo daryti kitų labui. Ir tai – kiekvieno misija. Kitaip tariant, kiekvienas atsižada nukreipto į save savojo egoizmo ir panaudoja visus gabumus kitų labui. Ką jis iš to turi? Žmogus pajaučia Aukštesniąją realybę – amžiną ir tobulą, kuri pakelia jį į kur kas aukštesnę pakopą nei jo dabartinis gyvūninis lygmuo.

Iš 2011 m. liepos 11 d. pokalbio apie naująją knygą

Daugiau šia tema skaitykite:

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Laidavimas: suklupo vienas – nukrito visi

Dvidešimties milijardų vienybė