Nuomonė (filosofijos mokslų daktaras, profesorius, akademikas A. Kostenko):
Socialinis natūralizmas – tai pasaulėžiūra, pagal kurią socialiniai reiškiniai, kaip ir fiziniai bei biologiniai, kyla iš Motinos Gamtos. Viskam Gamta yra Motina ir Aukščiausiasis Įstatymų leidėjas.
Šiuolaikinės globaliosios krizės reiškinių šaknys – tai socialinės žmonių kultūros krizė: žmonės laužo tuos Motinos Gamtos dėsnius, kuriuos ji duoda žmonėms gyvenimui visuomenėje. Visi esantieji gimę iš Motinos Gamtos, kuriančios Pasaulio Tvarką ir egzistavimo dėsnius.
Socialinis natūralizmas – tai pasaulėžiūra, besiremianti prigimtinio pasaulio vientisumo idėja, pagal kurią visa, kas yra pasaulyje, turi egzistuoti pagal Motinos Gamtos dėsnius.
Socialinio natūralizmo idėja kalba ne tik apie dviejų prigimčių, fizinės ir biologinės, egzistavimą, bet dar ir socialinės prigimties, esančios aukščiau minėtųjų ir veikiančios pagal savuosius dėsnius. Suformuodami „fizinės – biologinės – socialinės“ gamtos hierarchiją, reiškiniai gimsta ir vystosi nuo žemesniojo iki aukštesniojo.
Socialinis reiškinys yra progresyvus, jeigu jis dera su socialinės prigimties dėsniais. Taigi, žmonės turi pažinti socialinės prigimties dėsnius ir prie jų derinti savo socialinę praktiką, t.y., organizuoti savo gyvenimą pagal Motinos Gamtos dėsnius.
Dėl globalaus Gamtos iššūkio žmonijai ir socialinis švietimas turi tapti globalus, t.y. visų pasaulinių socialinio švietimo sistemos turi susijungti į socialinį natūralizmą.
Replika: Krizės globalumas mokslininkams kelia mintis apie tai, kad ir visuomenė yra atsiskleidžiančios globalios sistemos dalis. Todėl žmogus turi pertvarkyti visuomenę pagal Gamtos dėsnius, kitaip tariant, pagal globalios harmonijos principą. Šių principų planas ir praktinis įgyvendinimas aprašyti kabalos moksle.

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalizacija

Lūžio taške – iš praeities į ateitį

Pasaulis pasiruošęs išgirsti