Plaukti valtimi su grupe ar eiti krantu?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Daugelio Europos šalių didžiuosiuose miestuose formuojasi mažos fizinės grupės. Bet dauguma žmonių lieka prisijungę virtualiai. Ar mūsų darbe yra skirtumas tarp šių variantų?
Atsakymas: Jeigu žmogus gyvena ten, kur nėra fizinės grupės ir dėl kokių nors rimtų priežasčių negali persikelti ten, kur ji yra, vadinasi, jis turi vystytis virtualiai.
Tačiau tada jis privalo pagal savo galimybes vykti į kongresus, taip pat visomis jėgomis dirbti platinime. Reikia dalyvauti studijose, bent kurioje nors kasdieninės pamokos dalyje, paskaitinėti mano tinklaraštį, sudalyvauti Studijų centro programoje. Jeigu yra galimybė – būti grupėje bent dalinai verta.
Štai mano rekomendacijos. Manau, kad tokiu būdu žmogus teisingai judės pirmyn.
Reikia pasakyti, jog kartais, susivieniję į grupę, žmonės iš karto paskęsta vaiduose. Kiekvieno egoizmas išsipučia tarytum dėl menkniekių, draugai tarytum pamiršta dvasinį tikslą ir leidžiasi į smulkius žemiškus išskaičiavimus. Tačiau kitos išeities nėra, mes paprasčiausiai nesuprantame, koks didžiulis yra egoistinis noras savo dvasinėse formose, palyginus su mūsų dabartiniu noru.
Štai kodėl grupėse kyla problemų. Išgirdęs apie jas žmogus mano: „Kam man ten keltis? Jau geriau likti kiek toliau“. Tai neteisinga. Pageidautina būti grupėje ir kartu su ja pereiti visus šiuos etapus, netgi pačius blogiausius. Toks yra teisingas vystymasis: patirti smūgius, susidurti su problemomis bei kliūtimis – ir vis gi judėti pirmyn.
Klausimas: Ką daryti, jeigu egoizmas nesutramdomas, jeigu susiskaldymas atrodo neįveikiamas?
Atsakymas: Kad ir susimušti, bet jokiais būdais nesutikti su esama būsena. Blogiausia, kai žmonės išsivaikšto ir laikosi atokiai, nenusiimdami pirštinių. Tai nieko neduos. Mes judame pirmyn arba laikydamiesi už rankų, arba raginami niuksais – kaip šeimoje.
Iš tikrųjų didžiulė problema, kai grupėje susirenka inteligentai, nepasiruošę išsiaiškinti savo santykių iki galo. Jie turi suprasti: nors per kraują, geruoju ar bloguoju, jie vis tiek būtinai turi susivienyti. Bet kokius konfliktus analizuoti: „Kas su mumis vyksta? Kodėl?“ Nesvarbu kuris teisus, kuris kaltas. Su mumis žaidžia iš aukščiau, egoizmas žaidžia su mumis, kol suvoksime jo blogį. Jis specialiai provokuoja mus tarpusavio neapykantai dėl to, kad suprastume: jį reikia sutrinti į miltus.
Šitaip egoizmas veikia prieš save patį. Tai ypatinga jėga, išryškinanti ligą dėl to, kad sunaikintume jos priežastį. Kaip ir gyvatė medicinos emblemoje yra blogio jėga, bet būtent jos padedami išgydome visas negalias.
Taigi, reikia suprasti, jog tai – žaidimas iš aukščiau. Visi mūsų susidūrimai ir kivirčai veda mus tikslo link, jeigu tik kartas nuo karto sau tai primename.
Be to, kartais reikia rengti aptarimus, kartais verta viską, kas susikaupė tiksliai surašyti ant popieriaus, kad galėtume pamatyti problemas iš šalies. Galų gale, verta suvaidinti teismo sceną, tarpusavyje pasiskirsčius teisėjo, advokato, teisiamojo, prisiekusiųjų ir t. t. vaidmenis – su humoru, bet ir aiškiai suprantant, kam tai darome, kokiu tikslu, pagal kokius dėsnius. Eigoje vaidmenimis galima keistis.
Šitaip mes ir auklėjame save grupėje.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. antrosios kongreso Romoje pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Draugavo du draugai

Vienybės link – per dykumą

Dvasiniam vystymuisi skirtas rinkinys

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>