Nulipdyti iš savęs Žmogų

Dvasinis darbas

Klausimas: Kalbame apie meilę artimui kaip sau pačiam. Tačiau kaip galima įsivaizduoti draugus aukščiau savęs, jeigu akivaizdu, kad tu geresnis už juos?
Atsakymas: Kiekvienas žmogus įsitikinęs, kad yra geresnis už kitus. Net jeigu to neįsisąmonina, tačiau bet kuriuo atveju yra taip. Be abejonės, kiekvienas galvoja, esąs geresnis už kitus, daugiau suprantantis, labiau išsitaisęs.
Taip tarp mūsų reiškiasi sudužimo jėga, kuri verčia jaustis geresniais už kitus. Žmogus pamiršta, besąs Kūrėjo rankose it beformė medžiaga, tartum molio gabalas, ir viskas, kas yra jame, jo norai ir mintys, − ateina jam iš Kūrėjo.
Viena, kas gali atsirasti toje medžiagoje kaip jo asmeniškas veiksmas, – tai siekis užmegzti ryšį su „artimu“. Tokiu atveju ta beformė masė įgauna „Žmogaus“ formą – panašią į Kūrėją.
Tik šis siekis supanašėti su Kūrėju „molio“ viduje gali būti asmeninis. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis tampa asmeninis? Su sąlyga, kad šis „molio gabalėlis“ veikia, kad su kitais „gabalėliais“ susijungtų į ypatingą formą, vadinamą „Žmogumi“, – į tarpusavio davimo formą, kurioje visi iš savęs nori nulipdyti Žmogų, įgauna jo formą – kažkokią bendros skulptūros dalį.
Be to, visa, kas gimsta juose ir tarp jų, – duota iš aukščiau, priklausomai nuo sąlygų ir problemų, kurias jiems teks išspręsti. Todėl visa, kas vyksta, ir kas dar vyks ateityje, − visa duodama iš Aukščiau. Ir iš medžiagos pusės galimas tik vienas nedidelis veiksmas – pakopa po pakopos, jungiantis su į save panašiais įgyti Kūrėjo formą – tapti „Žmogumi“.

Iš 2011 m. liepos  20 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Kaip paklusnus molis meistro rankose

Savęs anuliavimo menas

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.