Pateikti Antradienis, rugpjūčio 23, 2011 dienos įrašai.


„Viena šeima“ – ne utopija!

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Klausimas: Daugelis žmonių mano, kad tarpusavio laidavimas, tarpusavio ryšys kaip vienoje šeimoje – tai utopija, nes mūsų egoistiniame pasaulyje neįmanoma iki to prieiti…
Atsakymas: Aš visiškai su jais sutinku, su šiuo pirminiu jų požiūriu į tokį iššūkį, į šią tikrai tarsi utopinę mūsų siūlomą teoriją. Tačiau tai Gamtos mums iškelta užduotis ir prie to mes privalėsime ateiti.
Kuo labiau atitiksime tą harmoniją, tą tarpusavio ryšį, kurį atveriame gamtoje, tuo mums bus geriau. Priešingu atveju būsime jai priešingi, ir, žinoma, sulauksime didelių smūgių. Mums nėra kur dėtis!
Šitaip nuolatos ir judėjome per visą istoriją. Mus stūmė veikti stygius, norai ir poreikiai. Visąlaik jautėme: „Reikia kažką daryti!“ Mes kilome į revoliucijas, statėme barikadas, kariavome. Pažiūrėkite, kokiais metodais vystėsi žmonija: nuolatinės peštynės, karai ir aiškinimaisi…
O nūnai, kai esame visiškai priklausome vieni nuo kitų, taip jau nebespręsime problemų. Šiandien mums tiesiog reikia suvokti, kas gi iš tiesų yra globalinė krizė.
Tai – ne ekonominė krizė. Juk ekonomika yra tik mūsų savybių ir tarpusavio santykių atspindys. Pinigai – tai tiesiog ekvivalentas: kiek noriu iš tavęs, tu iš manęs, aš iš kitų ir t. t., ir kokiu būdu subalansuojame tą sistemą.
Šiandien ši praeities egoistinė sistema „aš tau, o tu man“ yra visiškai netinkama naudoti, netinkama taikyti. O tai visų pirma ir yra ekonominė krizė, kurią sukėlė ši tarpusavio santykių sistema.
Šiandien jau negalime valdyti pasaulio savanaudiškai, remdamiesi egoizmu, prievarta, pinigais ir jėga. Juk jeigu priklausau nuo kitų žmonių, tai negaliu daryti su jais ką panorėjęs, nes galiausiai spausdamas juos jėga ar finansiškai, sulaukiu neigiamo grįžtamojo ryšio ir viskas grįžta bumerangu – ir tai daug kartų viršija mano savanaudiškus veiksmus.
Tai integralios analoginės sistemos dėsnis. Technikoje tai tiriama kaip uždarų sistemų elgesio dėsniai, be to, egzistuoja didžiulis matematinis aparatas jiems aprašyti. Šia tema taip pat daug rašo psichologai, auklėjimo srities specialistai.
Klausimas: Bet kodėl staiga dabar, šiame taške, ima veikti ši integrali sistema?
Atsakymas: Todėl, kad dėl mūsų individualaus savanaudiško vystymosi mūsų egoizmas galų gale tapo uždaras ir integralus. Tačiau iš tiesų tai nutiko ne staiga, o tęsėsi jau keletą dešimtmečių. Tiesiog kol tai ėmė skleistis visuomenėje, praėjo 50 metų. Juk dar 6-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje apie tai rašė straipsnius – pavyzdžiui, „Romos klubas“ ir kiti. O Vernadskis rašė dar anksčiau, keliasdešimt metų iki to.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra abipusis laidavimas?

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Lūžio taške – iš praeities į ateitį

Komentarų nėra

Kabala lengvai

Platinimas

Kabalos mokslas, kuris turi atsiskleisti visame pasaulyje, – tai ne ta kabala, kurią mes studijuojame pamokose pagal knygą „Zohar“, „Mokym1 apie dešimt sfirų“, Rabašo ir Baal Sulamo darbus. Netgi mūsų adaptuotas knygos „Zohar“ tekstas užtikrina žmonėms tik nuoseklų išdėstymą, patogų priėjimą, galimybę atversti knygą ir nepasimesti jos gudrybėse, persipynusiose ištraukomis aramėjų kalba.
Kabalos mokslas, skirtas pasauliui, – tai tokie straipsniai, kaip „Toros dovanojimas“, „Laidavimas“, „Valios laisvė“, „Pasaulis“, „Pasaulis pasaulyje“, „Kabalos mokslo esmė“. Jie parašyti lengva kalba ir pateikia plačius paaiškinimus. Jiems reikia pridėti lašelį iš „Šamati“, bet irgi be viso to, kas pasirodytų žmogui pernelyg protinga.
Trumpai tariant, pasauliui reikalinga palengvinta versija. Ji gali būti pateikta kaip knyga, kuri tiktų visiems. Sakykime, vietoje „Kabalos pradedantiems“ – „Kabala liaudžiai“, viena knyga, kurioje labai paprastai, minkštai ir prieinamai pateikiamos visos temos, tiksliai susijusios tarpusavyje ir nepaliekančios nei vieno klausimo be atsakymo.
Juk pirmiausia liaudžiai reikia paaiškinti esminius dalykus, kad ji nors kiek sužinotų apie tai, kas vyksta. Na, o paskui žmonės atvers Knygą „Zohar“ tuo ar kitu pavidalu – kaip savęs ištaisymo priemonę.

Iš 2011 m. birželio mėn. 17 d. pamokos pagal straipsnį „Mesijo ragas“

Komentarų nėra

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Realybės suvokimas

Kai žmogus atskleidžia tikrąją prigimtį ir jam atsiveria vidinis regėjimas, jis savo viduje ima jausti dar vieną, papildomą tai, kurią jautė anksčiau, realybę. Ir šią naująją realybę jis suvokia stipriau nei mūsų dabartinę tikrovę. Žmogus jaučia, kad ji nulemia tai, kas vyksta mūsų realybėje.
Todėl šią naujai atrastą realybę jis vadina Aukštesniuoju pasauliu. Tai jam atsiveriantis jėgų pasaulis. Šios veikiančios žmogaus norų viduje jėgos suteikia jam įvairiausių išgyvenimų ir įspūdžių, piešdamos jame įvairias formas ir vaizdus. Tačiau žmogus nežino, kaip įvardinti šias jėgas, kaip jas apibūdinti, kaip papasakoti apie jas.
Juk jeigu žmogus patiria kažkokį naują, niekaip su praeitimi nesusijusį pojūtį, tai būna neaišku, kaip jį pavadinti. Tada jam atsiveria ryšys tarp šių naujųjų pojūčių ir vaizdų, kurie projektuojami pačiame žemiausiame, piešiančiame mums šį pasaulį ekrane.
Jis pastebi, kad kiekviena jo atrasta jėga, Aukštesniojo pasaulio pojūtis turi savo pasekmes tame paveiksle, kurį matome čia, žemesniajame pasaulyje. Tartum kiekvienas šio pasaulio daiktas ar veiksmas turi savo jėgą, kuri jį palaiko, sukioja, judina.
Tada lieka tik vienintelis būdas, kaip papasakoti apie Aukštesnįjį pasaulį – pasitelkus vardus iš šio žemesniojo pasaulio. Tokia kalba vadinama „šakų kalba“. Ir dabar jaučiantis dvasinį pasaulį žmogus gali apibūdinti, ką jaučiąs! Žmogus gali pavadinti kiekvieną jėgą, dvasinį veiksmą, dvasinę esmę – priklausomai nuo šių jėgų pasekmių, piešiančių ir sukuriančių mums mūsų pasaulį.

Iš 2011 m. liepos 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Suderink save su Begalybe!

Visas pasaulis susijungia manyje

Komentarų nėra