Pateikti Trečiadienis, rugpjūčio 24, 2011 dienos įrašai.


Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Krizė, globalizacija

Nuomonė (A. D. Panovas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, MGU D. V. Skobelcyno vardo branduolinės fizikosinstituto vyresnysis mokslinis bendradarbis (NIIJF).
Žmonių civilizacija vystosi kaip vieninga sistema.
Ekstensyvus civilizacijos augimas priartina evoliucinę krizę, kada rezervai, esant dabartiniam technologijos lygiui, ima sekti.
Į civilizacijos evoliucijos iššūkį atsakoma posistemių, nesugebančių duoti adekvataus atsakymo krizei, griuvimu ir perėjimu į aukštesnį evoliucijos lygmenį.

Remiantis sinergetiniu istorijos modeliu, žemiškosios civilizacijos vystymasis šimtus tūkstančius metų vyko nuo krizės iki krizės, todėl gali atrodyti, kad artėjančioje naujoje krizėje nėra nieko ypatingo. Iš tikrųjų, ji daug kuo panaši į ankstesniąsias krizes.
Pasiekus tam tikrą technologijos lygį, priartėjama ir prie civilizacijos ekstensyvaus augimo ribos. Ją lydi resursų išsekimas ir ekologinės krizės, kaip būdavo ne kartą, ir, iš dalies, primena giliausią paleolitinio laikotarpio krizę. Spartus technologijų vystymasis  pažeidžia techno-humanitarinį balansą  (terorizmas ir t.t.) – tai taip pat ne nauja.
Koks gi pagrindas manyti, kad žemiškosios civilizacijos laukia ypač gilūs persitvarkymai tuo atveju, jeigu ji įveiks artėjančią sisteminę krizę? Gali pasirodyti, kad kalbama ne daugiau, nei apie eilinę civilizacijos revoliuciją, kokių žmonijos istorijoje jau buvo nemažai.
Tačiau, matyt, civilizacijos laukia iš tikro beprecedentiniai persitvarkymai, ir ši sisteminė krizė nėra įprasta civilizacijos krizė. Galima parodyti nemažai esminių skirtumų tarp šiuolaikinės sisteminės ir  buvusių civilizacijos krizių.
Pirmiausia, galima atkreipti dėmesį į visiškai neįprastų procesų požymius, kurie turbūt yra civilizacijos atsakas į artėjančią krizę. Pavyzdžiui, toks, neturintis analogų istorijoje reiškinys kaip spontaninis gyventojų augimo apsiribojimas išsivysčiusiose šalyse materialinio pertekliaus sąlygomis.
Iš tikro, demografinio perėjimo pikas visoje planetoje jau praeityje. Ir būtent demografinės krizės įveikimo požymiai ryškiausi, kadangi gyventojų perteklius Žemėje buvo vienas iš pačių pavojingiausių krizinių procesų. Taip bent atrodė dar XX amžiaus viduryje.
Galima taip pat pažymėti neįprastą artėjančios sisteminės krizės gylį. Žmonija pirmą kartą turi galimybę sunaikinti viską, kas gyva Žemėje. Bet tai arba tik išoriniai, arba kiekybiniai skirtumai.
Pagal istorinių perėjimų grafiką (laikotarpiai tarp revoliucijų – krizių nuolat geometrine progresija trumpėja), mes esame labai arti beprecedentinių pokyčių.
Todėl artėjanti evoliucinė krizė – tai ne įprasta evoliucinė krizė, kokių buvo daug, – tai visos civilizacijos istorijos krizė.  Galima pasakyti, kad šita krizė yra viso ankstesnio daugybę milijonų metų trukusio krizinio pobūdžio proto vystymosi Žemėje krizių krizė.
Dabar žmonijos evoliucijos charakteris neišvengiamai turi iš esmės pasikeisti ir pradėti vystytis visiškai kita tėkme. Svarbu pažymėti, kad pokyčių taško perėjimas visiškai nereiškia neišvengiamos katastrofos žmonijai.
Tai tiktai reiškia, kad žmonijos visuomenės evoliucijos pobūdis privalo radikaliai pasikeisti. Civilizacija įeina į naują istorijos vagą. Nuo civilizacijos elgesio priklauso, kokia tai bus trajektorija. Gaila, bet globali katastrofa yra viena iš galimybių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiek tęsis krizė?

Didis ekonomisto naivumas

Etapai iki pasibaigs krizė

Komentarų nėra

Atskleisti Kūrėjo didybę

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas: Bet ką man konkrečiai daryti, kai jaučiu, jog „širdis apsunko“?
Atsakymas: Pamėgink be emocijų išsiaiškinti šią būseną: kas tai daro, kodėl, kaip Jis tave valdo, kaip Jis organizuoja tau aplinką.
Nepulk, bet imk valdyti situaciją, kurioje esi, kad sukurtum kontakto su Kūrėju tašką.
Taip, kaip tau Kūrėjas pasakė: „Eime pas „faraoną“, nes Aš apsunkinau jo širdį!“, taip ir tu dabar gali pareikalauti iš Jo.
Būtent dabar ta akimirka, kai tu gali reikalauti Jo pagalbos. Juk tik tam Jis ir atvedė tave pas „Faraoną“.
Kūrėjas niekada neatsilieps, kai jautiesi gerai, ir viskas aplink švyti. Būdamas tokių būsenų nieko nepeši!
Juk tada tau Jo nereikia. Tu gali dėkoti Kūrėjui už Jo gerumą, bet visa tai – tik niekšiškas egoizmas.
Kada Kūrėjas išgirs tave? Būtent tada, kuomet tau bloga („Ašarų Vartai“ − šaar hadmaot). Antraip dėl ko Jis dabar egzistuoja ir kodėl atvedė tave į tokią būseną? Tik kai esi tokių būsenų, tau iš tikrųjų Jo reikia!
Visas šias būsenas gauni tik tam, kad stvertum Kūrėjui už rankos. Tu – mažas, stovi greta Jo: „Tu apsunkinai jo širdį? Dabar padėk man! Aš bijau! Aš nenoriu! Aš nežinau, ką daryti! Pasigailėk!“
Ir ką atsako Kūrėjas? „Aš apsunkinau jo širdį, nes noriu tau atsiskleisti. Aš noriu, kad tu išvystum Mano didybę! Per „faraoną“ Aš tapsiu didis!“
Tavo akyse Kūrėjas gali būti didis tik jeigu, bijai savojo ego – „faraono“, jei nežinai, ką su juo daryti ir esi pavergtas.
Tuomet, jeigu Kūrėjas gali tave išgelbėti iš šios būsenos, tu imi Jį gerbti ir vertinti Jo didybę bei jėgą. Taip pažįstame, kas yra Kūrėjas.
Faraonas duoda mums priemones Kūrėjo jėgai ir didybei išmatuoti. Sakykime, „faraonas“ prispaudė tave 20 kg svorio jėga, o Kūrėjas tave išgelbėjo. Tada Kūrėją vertini 20 kg jėga – tiksliai priešinga „faraonui“.
Juk Kūrėjas, Šviesa neturi formos. Formą Jam suteikia tavo noras (kli). Taip tu tobulėji. Todėl tik tokios būsenos yra geros.

Iš 2010 m. balandžio 7 d. vakarinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisikasti iki tikrojo egoizmo

Bėgimas iš savęs – į kitą

Masto problema

Komentarų nėra

Pasaulis – tai siauras tiltas

Filmai, klipai

Komentarų nėra