Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Krizė, globalizacija

Nuomonė (A. D. Panovas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, MGU D. V. Skobelcyno vardo branduolinės fizikosinstituto vyresnysis mokslinis bendradarbis (NIIJF).
Žmonių civilizacija vystosi kaip vieninga sistema.
Ekstensyvus civilizacijos augimas priartina evoliucinę krizę, kada rezervai, esant dabartiniam technologijos lygiui, ima sekti.
Į civilizacijos evoliucijos iššūkį atsakoma posistemių, nesugebančių duoti adekvataus atsakymo krizei, griuvimu ir perėjimu į aukštesnį evoliucijos lygmenį.

Remiantis sinergetiniu istorijos modeliu, žemiškosios civilizacijos vystymasis šimtus tūkstančius metų vyko nuo krizės iki krizės, todėl gali atrodyti, kad artėjančioje naujoje krizėje nėra nieko ypatingo. Iš tikrųjų, ji daug kuo panaši į ankstesniąsias krizes.
Pasiekus tam tikrą technologijos lygį, priartėjama ir prie civilizacijos ekstensyvaus augimo ribos. Ją lydi resursų išsekimas ir ekologinės krizės, kaip būdavo ne kartą, ir, iš dalies, primena giliausią paleolitinio laikotarpio krizę. Spartus technologijų vystymasis  pažeidžia techno-humanitarinį balansą  (terorizmas ir t.t.) – tai taip pat ne nauja.
Koks gi pagrindas manyti, kad žemiškosios civilizacijos laukia ypač gilūs persitvarkymai tuo atveju, jeigu ji įveiks artėjančią sisteminę krizę? Gali pasirodyti, kad kalbama ne daugiau, nei apie eilinę civilizacijos revoliuciją, kokių žmonijos istorijoje jau buvo nemažai.
Tačiau, matyt, civilizacijos laukia iš tikro beprecedentiniai persitvarkymai, ir ši sisteminė krizė nėra įprasta civilizacijos krizė. Galima parodyti nemažai esminių skirtumų tarp šiuolaikinės sisteminės ir  buvusių civilizacijos krizių.
Pirmiausia, galima atkreipti dėmesį į visiškai neįprastų procesų požymius, kurie turbūt yra civilizacijos atsakas į artėjančią krizę. Pavyzdžiui, toks, neturintis analogų istorijoje reiškinys kaip spontaninis gyventojų augimo apsiribojimas išsivysčiusiose šalyse materialinio pertekliaus sąlygomis.
Iš tikro, demografinio perėjimo pikas visoje planetoje jau praeityje. Ir būtent demografinės krizės įveikimo požymiai ryškiausi, kadangi gyventojų perteklius Žemėje buvo vienas iš pačių pavojingiausių krizinių procesų. Taip bent atrodė dar XX amžiaus viduryje.
Galima taip pat pažymėti neįprastą artėjančios sisteminės krizės gylį. Žmonija pirmą kartą turi galimybę sunaikinti viską, kas gyva Žemėje. Bet tai arba tik išoriniai, arba kiekybiniai skirtumai.
Pagal istorinių perėjimų grafiką (laikotarpiai tarp revoliucijų – krizių nuolat geometrine progresija trumpėja), mes esame labai arti beprecedentinių pokyčių.
Todėl artėjanti evoliucinė krizė – tai ne įprasta evoliucinė krizė, kokių buvo daug, – tai visos civilizacijos istorijos krizė.  Galima pasakyti, kad šita krizė yra viso ankstesnio daugybę milijonų metų trukusio krizinio pobūdžio proto vystymosi Žemėje krizių krizė.
Dabar žmonijos evoliucijos charakteris neišvengiamai turi iš esmės pasikeisti ir pradėti vystytis visiškai kita tėkme. Svarbu pažymėti, kad pokyčių taško perėjimas visiškai nereiškia neišvengiamos katastrofos žmonijai.
Tai tiktai reiškia, kad žmonijos visuomenės evoliucijos pobūdis privalo radikaliai pasikeisti. Civilizacija įeina į naują istorijos vagą. Nuo civilizacijos elgesio priklauso, kokia tai bus trajektorija. Gaila, bet globali katastrofa yra viena iš galimybių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiek tęsis krizė?

Didis ekonomisto naivumas

Etapai iki pasibaigs krizė

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>