Dabar visa žmonija turi pasirinkti. Vystėmės savo egoizme, kol jis uždarė mus vienoje integralioje sistemoje, kurioje esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų. Todėl dabartinis pasaulis tapo globalus, kitaip tariant, mūsų tarpusavio ryšys tapo visuotinis ir abipusis, ir mes niekaip negalime jo apeiti.
Todėl ir nebemokame valdyti tokio pasaulio. Juk jis tampa panašus į aukštesniąją sistemą ir šios dvi sistemos egzistuoja lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Viena – tai mūsų tvirtų tarpusavio ryšių sistema, tarsi pasaulio Acilut arba Begalybės pasaulio Malchut, kuri jau yra ištaisytos, būsimos būsenos. Ir antra sistema – mūsų dabartinė būsena, kur mes, egoistai, priešinamės vieni kitiems.
Jeigu būtume tiesiog paprasti pavieniai egoistai, kiekvienas jaustume nedidelius nemalonumus ir problemas, bet žinotume, kaip juos ištaisyti. Bet šiandien, kai besivystydami pasiekėme tokią būseną, kai visa ši sistema šiurkščiai blokuojama, nežinome, ką daryti.
Kiekvienas atskirai jau nebegalime susitvarkyti su problemomis savo gyvenime, ir krizė įsiplieskia visame kame: nuo asmeninės – šeimoje, darbe, su pačiu savimi, iki globalios krizės visuomenėje, kultūroje, švietime, net ekologijoje, kitaip tariant, mus supančioje gamtoje.
Visur atsiskleidžia krizė – ir žmogaus viduje, ir jo išorėje. O žmogus nežino, kaip su ja susitvarkyti, juk susidaro uždara, integrali sistema. Dabar nebeturime pasirinkimo – kančių verčiami privalėsime surasti tokį ryšį tarp mūsų, koks tiks aukštesniajai sistemai, kad šie du pasauliai – aukštesnysis ir šis pasaulis – atitiktų vienas kitą, kol tobulai susijungs į vieną.
Dabar patys nusistatome ribą, iki kurios norime pasistūmėti šiam atitikimui pasiekti. Bet tiek, kiek nenorėsime patobulėti, šis mūsų „nesuderinamumas“ grįš kančių bumerangu. Sakykime, kad pagal kūrimo programą, pagal tą skaitiklį, parodantį, kiek pasisuko vystymosi smagratis, aš jau turiu būti ant kokios nors pakopos, „10 cm“ priartėjęs prie dvasinio pasaulio.
Ir visas pasaulis turi būti tiek pajudėjęs, nors jame gyvena skirtingi žmonės: vieni geriau supranta, kiti – blogiau, o dar kiti iš viso nieko nejaučia. Juk taip, kaip visa gamta sudaryta iš skirtingų lygmenų : negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus, toks pasiskirstymas yra ir žmogaus viduje.
Bet visas pasaulis, visa savo didžiule mase privalo šiandien žengti žingsnį pirmyn. Jeigu nežengsime, tai ši delta – mūsų patobulėjimo trūkumas, jaučiamas viduje su minuso ženklu – kaip kančios. Bet būtent jos mus judina pirmyn.
Tau nepavyks pabėgti nuo šio darbo. Variklis toliau veikia, ir jeigu toliau nenori dirbti, tai vietoje pakopos „1“, gausi – „2“, o paskui – „3“ tol, kol prieisi tokias kančias, kad daugiau nebegalėsi spyriotis.
Bet kokiam užsispyrimui yra riba. Iš tiesų, esame labai jautrūs malonumams arba skausmui, juk mūsų materija – tai noras patirti malonumą. Todėl galime neabejoti, kad galiausiai pasaulis pajudės pirmyn.

Iš 2011 m. liepos 29 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Į vienybę – taikiuoju keliu

Lūžio taške – iš praeities į ateitį

Gyvenimas dėl akimirkos

Klausimas: Sunku patikėti, kad yra organizacija, kuri staiga nori daryti tik gera be jokių interesų sau, todėl natūralu, kad žmonės ima nepasitikėti jūsų judėjimu „Laidavimas“…
Atsakymas: Mes niekam nesiruošiame daryti nieko gero – tiesiog taip, nuo savęs. Tai nebūdinga mūsų prigimčiai. Jau kabalistai tai tikrai šitai išmano! Mes norime, kad žmonės sužinotų, kodėl gamta mums pateikia tokią sąlygą – „sukurti globalų integralų tarpusavio ryšį, kaip viena šeima“ – ir kaip galime save, savo visuomenę, valstybę ir pasaulį subalansuoti, paversti harmoningais, saugiais ir kupinais viso to, ko mums reikia, kad teisingai ir gerai gyventume.
Iš vienos pusės, tam būtinas laipsniškas, kantrus aiškinimas ir auklėjimas. Iš kitos pusės, pasaulis juda vis didesnio chaoso link ir verčia žmones būti labiau dėmesingais, ieškant kažkokios išeities iš padėties, kažkokio įrankio situacijai pakeisti. Tada pamažu jie supras, kad iš tiesų mūsų siūlomas sprendimas kyla iš gamtos sąlygų.
Tai nėra dirbtinė teorija, sukurta ekonomistų, ekologų ar kitų specialistų, – ji ateina iš pačios gamtos. Ir todėl čia nėra nieko, kas būtų mūsų. Mes tiesiog aiškiname žmonėms: žiūrėkite, kas iš tiesų vyksta gamtoje, kaip sukurtas mūsų pasaulis, kaip veikia žmonių tarpusavio sistema, kur link mes einame, ir kokiu būdu galime viską pakeisti.
Šiandien pati gamta meta mums šį iššūkį. Juk jeigu pamatysime, kad krizė globali, integrali, jeigu suvoksime mūsų bendrą tarpusavio ryšį – ir jeigu jis bus blogas, tai savaime aišku, jog šitai atves mus prie karo, prie didelės kovos. O jeigu be perstojo jį gerinsime, švelninsime, tada šitai atves mus prie abipusio gero ryšio. Tai ir yra abipusis laidavimas, kai žinau, kad priklausau nuo visų ir visi nuo manęs, ir bandau padaryti tą abipusę priklausomybę gera.

Iš 2011 m. rugpjūčio 14 d. TV programos „Klausk kabalisto“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo remiasi judėjimas „Laidavimas“?

Kas yra „abipusis laidavimas“

Abipusis laidavimas – visam pasauliui