Pateikti Penktadienis, rugsėjo 2, 2011 dienos įrašai.


Pasaulio banko prezidentas: mes – ant naujos finansų krizės slenksčio

Krizė, globalizacija

Pranešimas: Pasaulio banko prezidentas R. Zoellickas pripažino naujos finansų krizės pradžią ir pažymėjo teigiamus bei neigiamus jos aspektus, palyginti su 2008 m. krize.
Pasak Zoellicko, tai tik besiformuojanti audra. Žmonės nebuvo šokiruoti tuo, kas dabar vyksta – jie buvo pasirengę tokiems pokyčiams. Neigiamas aspektas čia – sudrebinta labiausiai išsivysčiusių šalių pinigų ir finansų politika.
Zoellickas Europos skolų krizę įvertino kaip dar pavojingesnę, nei JAV ekonomikos problemos, kurios, radijo duomenimis, paskatino agentūrą „Standard & Poor‘s“ praėjusią savaitę sumažinti  JAV kredito reitingą. Taip pat jis pabrėžė, kad Europos Sąjunga padarė nepakankamai, siekdama  įveikti skolų krizę.
Komentaras: Viskas vyksta pagal planą: Gamta mus spaudžia, dar palikdama laiko apmąstymams. Vėliau spaudimas stiprės, laiko apmąstymams nebeliks. Teisingai įvertinti situaciją ir suprasti, kad turime greitai tapti globaliais ir integraliais – tai ir yra visų problemų sprendimas. Tik ar mes suvoksime tai laiku?

Daugiau šia tema skaitykite:

Bet kokiam užsispyrimui yra ribos

Krizė – ne ekonominė, o ideologinė

Nėra priemonių krizei įveikti!

Komentarų nėra

Apribojimas iki taško

Laidavimas

Klausimas: Kaip suprantame vienybę kreipdamiesi į pasaulį?
Atsakymas: Susivienyti pagal tarpusavio laidavimo sąlygą – reiškia būti, kaip vienam žmogui su viena širdimi. Norėdami visas širdis sujungti į vieną širdį, visus norus į vieną norą, kokio kad jo būta iki sudūžtant indams, pereiname du etapus.
Pirmame etape neutralizuojame norą gauti dėl gavimo, taip pat išpildome chafėc chėsėd sąlygą: „Nedaryk kitam to, ko pats nekenti“. Dėl šios priežasties jau nesielgiu blogai artimo atžvilgiu, jau neteisiu žmogaus, kiek jis geras ar blogas, kiek galiu jį išnaudoti, valdyti ir apgaudinėti.
Daugiau neieškau naudos iš pasaulio, aš paprasčiausiai nieko nenoriu. Pažinęs visą didybę, visą savo blogio gudrumą, skatinantį kas akimirką daryti žalą kitiems, aš noriu minimaliai sumažinti savo norų naudojimą. Prašau tik to, be ko neišsiversiu, to, kas gyvybiškai būtina, tačiau ne savo naudai, o tik egzistavimui palaikyti – viliantis, kad po to įgysiu davimo savybę.
Noriu tapti tašku, panašiai kaip į Biną įsijungusi Malchut. Tik vienu tašku. Manęs lyg nėra, mano „Aš“ įsijungęs į Bina ir yra ištikimas jai it maža sėkla gimdoje. Kol kas aš – tik lašelis, egzistuojantis ne savo, o aukštesniosios pakopos sąskaita.
Toks pirmasis etapas, kai mūsų širdys dar nesusijungusios, tačiau ir neatmeta viena kitos.
Kitame etape jos ima artėti. Apie tai pasakyta: „Pamilk artimą, kaip save patį“. Visa savo širdimi (juk kitų instrumentų neturiu) tikrinu artimo širdį ir matau, kiek galiu jo pripildyti ir kiek gauti iš jo. Mano širdis visiškai tarnauja jo širdies pripildymui, ir jo santykis mano atžvilgiu lygiai toks pat. Tai ir yra širdžių vienybė, kurią pasiekiame, vykdydami meilės artimui kaip sau principą ir šitaip tapdami kaip vienas žmogus su viena širdimi.

Iš 2011 m. liepos 27 d. pamokos pagal straipsnį „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link – per dykumą

Apie meilę ir neapykantą

Mes visi atsakingi vienas už kitą

Komentarų nėra