Pateikti Antradienis, 6 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Gamta netoleruoja disbalanso

Krizė, globalizacija

Mes judame pusiausvyros su gamta link. Visas savo dalis gamta siekia atvesti į pusiausvyrą. Susilygina temperatūrų skirtumai, vėjas subalansuoja oro slėgio skirtumus, mestas daiktas krenta žemyn − ten, kur bus pusiausvyroje su traukos jėga. Visur ir visada procesas nukreiptas į pusiausvyros būseną.
Bet kurioje sferoje, ar tai būtų chemija, fizika, biologija ar kt., – viskas yra grįsta šiuo principu, visa siekia ramybės, nori atsikratyti įtampos, viskas paklūsta entropijos dėsniui. Gamta nori nurimti, ji netoleruoja skirtumų, jokių parametrų šokinėjimų.
Galiausiai visa turi įgyti pusiausvyrą. Ir štai dabar Gamtos dėsnis reikalauja pusiausvyros žmonių visuomenėje. Mes stebime protrūkius, netvarką – taip Gamta reikalauja balanso. Jau praėjome negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenis – ir atėjo laikas žmogaus lygmeniui. Mumyse kyla impulsas siekti pusiausvyros, o pusiausvyra tarp mūsų − tapti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“. Nors mes visi skirtingi, bet kriterijus vienas: visi privalome palaikyti vieni kitus.
Ir nieko čia nepadarysi: norime to ar ne, bet Gamta laimės. Juk tai milžiniška jėga.
Kyla klausimas, kodėl neišnyksime kaip mamutai ar dinozaurai? Kodėl nenulipsime nuo scenos, kaip nereikiama dalis? Juk mes neatitinkame Gamtos kur kas labiau nei išnykę dinozaurai. Bet mes, skirtingai nuo jų, turime užduotį, paskirtį, tikslą: mes privalome ištaisyti save, pakeisti savo pirminę prigimtį. Jie negalėjo šito atlikti ir išnyko evoliucijos procese. O mes turime atitikti dabartinį vystymosi etapą.
Ir todėl mus atveda prie tokių būsenų, kada mūsų disharmonija su Gamta pasireikš pačiomis sunkiausiomis formomis, bet ne taip, kad visiškai išnyksime. 90 % pasaulio gyventojų gali išnykti, bet kažkas vis tiek liks, kad pakeistų žmogiškąją prigimtį ir pasiektų būtiną panašumą.
Toks tikslas, ir kitos išeities neturime.

Iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. pamokos pagal laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmokti gyventi pusiausvyroje su gamta

Žmogiškoji teritorija

Žmonių vienybė tarsi pusiausvyros viršūnė

Komentarų nėra

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Valios laisvė

Šiame pasaulyje neturime jokios valios laisvės – tai pasekmių pasaulis. Ir dėl to jis taip skiriasi nuo dvasinio pasaulio, juk kai žmogus pakyla ten ir įgyja dvasinę pakopą, tai gauna laisvę rinktis savo mintis, sprendimus ir veiksmus. Nes ten yra visos jėgos, o mūsų pasaulyje – tik pasekmės.
Iškart gauname paruoštus vaizdus ir nieko juose negalime pakeisti. Jeigu norime veikti patys, tai turime pakilti į dvasinį lygmenį − į pasirinkimo laisvės pakopą, į jėgų pakopą. Kai savyje atskleidžiame ir jaučiame šias jėgas (viskas atsiveria tik žmogaus viduje), tada jau galime veikti laisvai rinkdamiesi ir patys spręsdami, kokias jėgas išjudinti: tas ar kitas.
Toks darbas vadinamas Kūrėjo darbu. Juk gavęs galimybę teisingai rinktis visuose savo veiksmuose žmogus laipsniškai pakeičia Kūrėją ir ima valdyti gamtos jėgas. Ir taip pamažu žmogus prieina prie to, kad visa realybe tampa jam pavaldi.
Jam nuolatos atsiveria naujos jėgos – sakytum laisva forma. Juk yra tik dvi valdžios: davimo jėgos valdžia arba gavimo jėgos valdžia. Abi šios jėgos ateina iš Kūrėjo, tačiau kurgi čia žmogus?
O žmogus stovi tarp šių dviejų jėgų, kurios visiškai tolygiai jį veikia. Taip jis patenka į neutralią zoną, kuri nepriklauso nei nuo davimo, nei nuo gavimo jėgos. Davimo jėga vadinama „šventumu“, o gavimo jėga – „netyrumu“, nes ji egoistinė. Tačiau neutrali zona nepriklauso nei vienai, nei kitai, ir yra vadinama klipat noga.
Kai žmogus tiksliai nežino, „kur tiesa“: egoistinėje jėgoje (klipa) ar šventume (davimas), ir atranda save būtent viduryje tarp jų – jis gauna laisvę rinktis.
Tačiau klausiame, kaip galima pasirinkti, jeigu esi svarstyklių skalės viduryje ir iš abiejų pusių turi visiškai vienodus šansus − 50/50? Ir tai tikslus ir teisingas paskaičiavimas. Juk žmogus nejaučia, kad jis kažkaip papirktas arba kad save apgaudinėja. Ir kaip tada pasirinkti kokiu keliu eiti, kuo remtis gyvenime: stengtis gauti vis daugiau dėl savęs ar visgi pasiekti kokią nors dvasinę formą, davimą.
Šį pasirinkimą išaiškiname dirbdami su savo aplinka. Juk pats žmogus nežino, ką pasirinkti, ir lieka su šiuo klausimu. Tačiau jeigu jis iš tikrųjų nori teisingai pasirinkti, tai privalo „įdėti“ save į teisingą aplinką. Ir tada aplinka padės jam išvysti, kur yra tiesa.

Iš 2011 m. liepos 22 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išaugti iš nulio

Laisvės beieškant

Ką gi tu išsirinksi?

Komentarų nėra

Knygos „Zohar“ paslaptis

Filmai, klipai

Komentarų nėra