Pateikti Ketvirtadienis, rugsėjo 8, 2011 dienos įrašai.


Mes gyvename pasaulyje, kurio dar nėra!

Realybės suvokimas

Visi aukštesnieji pasauliai, sudužimas ir nusileidimas iš viršaus į apačią iki mūsų pasaulio, o po to vystymasis šiame pasaulyje iki mūsų laikų – viso to dar negalime vadinti kūriniu! Tik dabar, kai mes vis dėlto pradedame kažką atskleisti ir patys prisidedame prie mūsų praeities vystymosi, galime sakyti, kad artėjame prie kūrimo pradžios. Tie laipteliai, kurios dabar pradedame realizuoti – virsta į kažkokią realią tikrovę.
O tai, kas buvo iki šiol – keturios tiesioginės Šviesos stadijos, Begalybės pasaulio Malchut, visas pasaulių sklidimo iki mūsų pasaulio procesas, mūsų Visatos, Žemės ir žmonijos užgimimas, visa istorija iki šios dienos – tai tarsi grūdas, kuriame slypi visa programa, visas potencialus procesas. Juk kol kas niekas nerealizavo savo valios laisvės! Dar nėra kūrinio! Kol kas niekas nieko nedarė pagal savo paties norą, laisvai rinkdamasis, būdamas atskirtas nuo Kūrėjo.
Tik nuo šiandien prasideda šis ypatingas procesas. O iki šiol – viskas ateidavo iš aukščiau. Ir net jeigu kalbama apie kažkokius veiksmus – ekranus, išskaičiavimus, tai tik ateities atžvilgiu. Be to, apie tai pasakoja žmonės, kurie patys tai pasiekė – iš apačios į viršų. O iš viršaus į apačią tiesiog realizuojama aukščiausioji programa ir tiek.

Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda kūrinys?

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Komentarų nėra

Gyvenimo formulė

Kabala

Klausimas: Kas yra davimas?
Atsakymas: Davimu vadinama būsena, kai tavo norą priimu kaip savo ir jį užpildau. Kitaip tariant, mano noras egzistuoja tik tam, kad sukurčiau pripildymą tavo norui. Tai reiškia, kad tavo atžvilgiu atlieku davimo veiksmą, kad tave myliu.
Kabalos mokslas mus moko, kad visoje tikrovėje yra tik dvi sudedamosios: noras ir pripildymas. Taip sukurta negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta. Mūsų ląstelės, molekulės, atomai, mintys, norai, jėgų laukai veikia nuo noro (pripildymo poreikio) iki pripildymo.
Tai pasireiškia įvairiuose lygmenyse: biologiniame, fiziniame, mintyse ir noruose. Gamtoje nėra nieko, išskyrus poreikį ir jo pripildymą. Todėl, jeigu save paverčiu į priemonę tau pripildyti – vadinasi – aš tau duodu.
Taip mes jungiamės: aš jungiuosi prie tavęs, – tą patį tu gali padaryti mano atžvilgiu. Taip tarpusavyje kuriame vietą, kurioje galime atskleisti Šviesą, aukščiausią pripildymą: tu – iš manęs, o aš – iš tavęs. Tai ir yra dvasinio gyvenimo pajautimas.

Iš 2011 m. birželio 4 d. pirmosios Madrido kongreso „UNIDOS“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas

Davimo srovė

„Meilė artimui“ – tai paprasta!

Komentarų nėra