Pateikti Sekmadienis, rugsėjo 11, 2011 dienos įrašai.


Be degalų nėra ir judėjimo

Dvasinis darbas

Klausimas: Pasak Rabašo, žmogus, kankinamas abejonių,  dirbti negali. Tačiau mūsų kelyje mus dažnai apninka abejonės – kaip išspręsti šį neatitikimą?
Atsakymas: Esmė ta, kad jaučiuosi drąsiai tik dviejuose priešinguose poliuose. Arba gaudamas egoistiškai, juk tai mano prigimtis ir, jei tikiuosi  naudos, esu pasirengęs mokėti ir dėti pastangas.
Kitas polius – kai  jau įgijau davimo savybę, kai žinau, matau, jaučiu, kad davimas suteikia naudą – iš to, kad anuliuoju save prieš Aukštesnįjį ir duodu Jam. Ir tai malonumas.
Žmogus negali veikti be malonumo. Iš mūsų nereikalaujama suktis be degalų, kaip perpetuum-mobile, – mes privalome gauti malonumą iš darbo. Mums reikalingi ketinimai, rezultatai, tikslai, atskleidimas.
To reikalauja mūsų prigimtis. Noras mėgautis, mūsų medžiaga niekur nedingsta. Klausimas tik tas, kas suteikia man energiją darbui, kokius degalus aš pasirenku: jei dėl savo artimo naudos , šis  turi būti didis mano akyse, jei dėl savo naudos –  artimąjį ignoruoju.

Iš 2011 m. birželio 23 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Besislepiant nuo savęs

Greitoji pagalba sužeistajam kelyje

Nulipdyti iš savęs Žmogų

Komentarų nėra

Skėtis egoizmui

Dvasinis darbas, Grupė

Knyga „Zohar”, skirsnis „Truma“ ,759 punktas: Po to, kai pasipuošė Nukva , t. y. ją pastatė parcufas Aba vė Ima, ir sugrįžo Zeir Anpin bei Nukva į būseną panim bė panim būseną,  tai tada tas Adomo atvaizdas, t. y. Zeir Anpin, savo siekiu įeina į Nukvą, ir tenai, Nukvoje, gauna siluetą ir formuojasi pasaulio Brija Adam Šėni (antrasis), pagal jo pavidalą. Apie jį pasakyta: „Ir pagimdė jis į save panašų pagal savo pavidalą“.
Knygoje „Zohar“ kalbama tik apie tai, kas vyksta ryšio tarp sielų tinkle. Šių ryšių visuma tarp mūsų vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“, kurio vaizdus aprašo „Zohar“: tai jėgos, Šviesos, įvairios formos ir pavidalai. Daugiau mums nėra ko įsivaizduoti, juk tame gyvename.
Kiekvienas iš mūsų atskirai yra noras mėgautis, o už jo ribų, ryšyje tarp mūsų yra Šviesa užpildytas Aukštesnysis pasaulis. Todėl privalau „apgaubti“ savo norą mėgautis, pridengti jį lyg šešėliu, apriboti jį, sukurti ekraną ir atspindinčią Šviesą, ir būti už šio noro ribų – savo santykiuose su kitais.
Būtent apie tai kalba knyga „Zohar“: kokią formą, kokį vaizdą įgyju kitų atžvilgiu. Jeigu tai darau, tai atskleidžiu viską, ką skaitome knygoje „Zohar“. Priešingu atveju esu savyje, savo nore mėgautis ir jaučiu tik šį pasaulį.
Mes galime jausti arba savo viduje, arba virš mūsų, ne savyje. „Ne savyje“ – reiškia artimo atžvilgiu. Artimas – tai žmonės, su kuriais norime sukurti jungiantį mus tinklą, ir tai vadinama „grupe“. Tačiau jeigu taip kreipiuosi į visą pasaulį, tai grupė – visas pasaulis.
Jeigu taisydamas savo savybes, noriu atskleisti viso ko pagrindu esančią jėgą, tai atveriu ją pagal savybių panašumą. Kai tik mano ryšio su kitais tinklas įgauna dvasinę formą, dvasinę esmę – tikrą abipusį davimą, laidavimo pakopą, net ir pirmoje pakopoje, – tai beregint joje pajaučiu Kūrėją.

Iš 2011 m. liepos 25 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, apimantis visą pasaulio sandarą

Nusiteikimas Šviesai

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Komentarų nėra

Indigo vaikai

Auklėjimas, vaikai, Filmai, klipai

Komentarų nėra