Knyga „Zohar”, skirsnis „Truma“ ,759 punktas: Po to, kai pasipuošė Nukva , t. y. ją pastatė parcufas Aba vė Ima, ir sugrįžo Zeir Anpin bei Nukva į būseną panim bė panim būseną,  tai tada tas Adomo atvaizdas, t. y. Zeir Anpin, savo siekiu įeina į Nukvą, ir tenai, Nukvoje, gauna siluetą ir formuojasi pasaulio Brija Adam Šėni (antrasis), pagal jo pavidalą. Apie jį pasakyta: „Ir pagimdė jis į save panašų pagal savo pavidalą“.
Knygoje „Zohar“ kalbama tik apie tai, kas vyksta ryšio tarp sielų tinkle. Šių ryšių visuma tarp mūsų vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“, kurio vaizdus aprašo „Zohar“: tai jėgos, Šviesos, įvairios formos ir pavidalai. Daugiau mums nėra ko įsivaizduoti, juk tame gyvename.
Kiekvienas iš mūsų atskirai yra noras mėgautis, o už jo ribų, ryšyje tarp mūsų yra Šviesa užpildytas Aukštesnysis pasaulis. Todėl privalau „apgaubti“ savo norą mėgautis, pridengti jį lyg šešėliu, apriboti jį, sukurti ekraną ir atspindinčią Šviesą, ir būti už šio noro ribų – savo santykiuose su kitais.
Būtent apie tai kalba knyga „Zohar“: kokią formą, kokį vaizdą įgyju kitų atžvilgiu. Jeigu tai darau, tai atskleidžiu viską, ką skaitome knygoje „Zohar“. Priešingu atveju esu savyje, savo nore mėgautis ir jaučiu tik šį pasaulį.
Mes galime jausti arba savo viduje, arba virš mūsų, ne savyje. „Ne savyje“ – reiškia artimo atžvilgiu. Artimas – tai žmonės, su kuriais norime sukurti jungiantį mus tinklą, ir tai vadinama „grupe“. Tačiau jeigu taip kreipiuosi į visą pasaulį, tai grupė – visas pasaulis.
Jeigu taisydamas savo savybes, noriu atskleisti viso ko pagrindu esančią jėgą, tai atveriu ją pagal savybių panašumą. Kai tik mano ryšio su kitais tinklas įgauna dvasinę formą, dvasinę esmę – tikrą abipusį davimą, laidavimo pakopą, net ir pirmoje pakopoje, – tai beregint joje pajaučiu Kūrėją.

Iš 2011 m. liepos 25 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, apimantis visą pasaulio sandarą

Nusiteikimas Šviesai

Kad knyga kalbėtų apie mane…