Stabų valdžioje

Kabala ir religija

Baal Sulamas „Taika“: „Bendrus veiksmus žmonės atskyrė, išskyrė į asmeninius: tokius kaip jėga, turtas, valdžia, grožis, alkis, mirtis, pasimetimas ir kita, o atsakomybę už kiekvieną iš šių veiksmų pavedė tam tikram valdytojui. O tada išvystė tokį priėjimą, kaip jiems norėjosi.“
Gyvenime noriu pasiekti visokeriopos sėkmės. Todėl pasveriu kiekvieną gerą man savybę, mėginu ją įgyti, ieškau gamtoje palaikymo. Ir jai pagalbon priskiriu tam tikrą jėgą. Pavyzdžiui, man nepakanka narsos – reiškia, man reikia karo dievo. Kad turėčiau daug pinigų, man reikalingas atsakingas už turtus dievas. Taip „surandu“ gamtoje pagalbines jėgas.
Jeigu man kažkas nepavyksta, ko gero, gamtoje yra ir blogų dievų, kuriuos reikia liaupsinti ir aptarnauti, kad jie irgi atsakytų geruoju. Egoistinis noras nuolatos auga ir kaip atsaką į tai žmogus vysto savyje štai tokį „mitologinį“ santykį gamtos atžvilgiu, priskirdamas savarankiškumą įvairioms gamtos jėgoms ir įvardydamas jas dievais.
Žmonija tam tikru laipsniu perėjo šį etapą per religiją, tačiau kaip ir anksčiau 99% yra įnykusi į prietarus. Žmonės tiki visokio pobūdžio jėgomis, sėkmės ir nelaimių ženklais. Kuo skiriasi raudono siūlo pirkimas nuo aukojimo kokiam nors dievui prie „įslaptinto“ medžio? Tai vienas ir tas pats lygmuo.
Štai kur yra žmonija mūsų „progresyvioje“ epochoje. Prieš tūkstančius metų žmonės pradėjo šią praktiką ir iki šiol nepasikeitė vystydamiesi. Žmonės vis taip pat tiki ypatingų jiems parduodamų daiktų nauda, pinigų aukojimo efektyvumu, o šie pinigai veikiausiai patenka tiesiai į atitinkamo dievo sąskaitą, kad pastarasis atsidėkotų stebuklinga pagalba. Visi tikėjimai ir visos religijos kuriami pagal tokias schemas.
Be vidinio žmogaus išsitaisymo, leisiančio jam užmegzti ryšį su Aukščiausiąja gamtos jėga ir pakilti į jos lygį, − visa kita pagal kabalos mokslą yra stabmeldystė. Juk noriu pakeisti ne save, o kažkokią išorinę jėgą, kad ji būtų man nuolanki.
Taip nuosekliai nuo materializmo atėjome prie tikėjimo, kuris priskiria gamtai sumanymą, valią ir planą – ir visa tai neva galiu pakeisti vienokiu ar kitokiu išoriniu veiksmu. Išeitų, kad paprasta ceremonija leidžia „modifikuoti“ kūrinio programą ir tikslą.
Tad koks gi tai dievas, jeigu jį galima pakeisti? Koks gi jis aukščiausiasis, jeigu jo gerumą galima nusipirkti už „grynuosius“? Štai kokiame žemame lygmenyje yra žmonija.
Jeigu žmogus gauna jėgų, jei pasitelkia daugybę įvairiausių priemonių ir keičia pats save kildamas iki Dievo pakopos, iki Aukščiausiojo, iki Aukščiausiosios jėgos, tai tiktai tada tokia metodika bus praktiška, teisinga ir tikra. Tik šią metodiką galima realizuoti, o kitų kelių paprasčiausiai nėra.

Iš 2011 m. rugpjūčio 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateizmas, religija ir kabala

Ar turi Kūrėjas pavidalą?

Kabala pakeis viską


Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>