Pateikti Penktadienis, 16 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Planeta ant ribos

Krizė, globalizacija

Nuomonė: Friedman Thomas („The New York Times“): Po kelerių metų, kylant produktų kainoms, praūžiant miestus šluojantiems uraganams, potvyniams ir sausroms, žmonėms bėgant iš gimtųjų vietų, gręžiosimės į mūsų dienas ir negalėsime suprasti, kodėl negalvojome, nematėme pavojaus.
Vienintelis atsakymas – sunku, netgi jei būtina, visiškai pakeisti savo pasaulėžiūrą.
Mes naikiname būtinas atsargas, „pravalgome“ savo ateitį. Mes taip išnaudojame gamtos išteklius ir teršiame atliekomis planetą, jog tai viršija jos galimybes atsinaujinti. Patys savęs pakeisti negalime, todėl mus pakeis krizė, pakeis radikaliai ir greitai – tik per keletą dešimtmečių visiškai pertvarkysime ekonomiką, energetiką, transportą.
Suprasime: vartotojiškas augimo modelis yra klaidingas, būtina pereiti prie laimės modelio, dėl kurio žmonės mažiau laiko gaiš darbe ir mažiau sieks kaupti daiktus.
Mūsų laukia krizės padiktuotas pasirinkimas. Arba prieisime visišką krachą, arba sukursime naują, stabilų ekonomikos modelį. Mes renkamės antrą variantą. Gal būt mes lėtapėdžiai, bet ne kvailiai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekspertai apie krizę

Ekonomika – mūsų santykių kopija

Gamta netoleruoja disbalanso

Komentarų nėra

„Zohar“ padės kiekvienam

Zohar

Klausimas: Ar galime pasitelkti knygos „Zohar“ skaitymą, kad ištaisytume itin sudėtingas būsenas, kuriose dabar atsidūrė dauguma mūsų pasaulio žmonių? Juk kabalos mokslas atsiskleidė ir knygą „Zohar“ gali skaityti kiekvienas. Ar tai padės žmogui, jeigu jis dar nejaučia, kad jam reikia grupės, mokymosi, supratimo?
Atsakymas: Būtina suprasti, kad iš tikrųjų kabalos mokslo panaudojimas efektyvus tik tada, kai žmogus siekia išsitaisyti. Praeina nemažai laiko, kol žmonės, ateinantys mokytis kabalos, įsijungia į grupę, ima suprasti ir girdėti, apie ką kalbama. Tai labai lėtos, laipsniškos vidinės permainos žmoguje.
Todėl svarbu suprasti, kad „sgula“ – „ypatingas Šviesos poveikis“ prasideda gerokai anksčiau nei žmogus supranta, kad yra jos veikiamas. Grąžinanti į šaltinį Šviesa dirba su juo kaip su kūdikiu, kuris dar nežino, kaip jis vystosi, kodėl ir kur turi judėti. Jį vilioja įdomus žaidimas, jis žaidžia su žaisliukais – ir tai jo aplinka.
Me esame grupėje – ir tai yra mūsų aplinka. Yra žmonių, kurie neturi grupės, – nesvarbu. Svarbu, kad kokiu nors būdu jie naudotų priemones, pritraukiančias grąžinančią į šaltinį Šviesą: knygą „Zohar“, Baal Sulamo darbus, Rabašo straipsnius ir laiškus, kabalistinę muziką, dainas.
Todėl knygos „Zohar“ skaitymas būnant bet kokios būsenos, net jei žmogus dar negalvoja apie grupę ir susijungimą, o tenori pagerinti savo gyvenimą, vis dėlto padeda. Jei visas pasaulis jau ėmė taip vystytis, kad turime susijungti tarpusavyje, tai bet kuris iš šių taisančiąją Šviesą atnešančių šaltinių naudojimas yra naudingas.
Visiškai nebūtina visiems kartu su mumis ir dar tūkstančiais žmonių visame pasaulyje sėdėti rytinėse pamokose. Taip pat reikia žadinti žmones, kurie su mumis neturi jokio ryšio, kurie niekada negirdėjo apie mokymąsi dėl žmonių susijungimo. Juk, kaip sako Baal Sulamas, mes įžengėme į Mašijach epochą, tad visa žmonija privalo judėti šia kryptimi. Todėl pageidautina, kad žmogus, net ir neturintis jokių ketinimų, būtų susietas su pirminiais šaltiniais.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikras stebuklas

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Komentarų nėra