Maži vaikai

Krizė, globalizacija

Žiūrėdami į žmones pasaulyje, turime suprasti, kad jiems reikalinga pagalba.
Po vasarą įvykusio kongreso Rusijoje daviau interviu žiniasklaidai, šnekėjausi su žymiais žmonėmis ir pravedžiau, be kita ko, du įdomius susitikimus.
Vienas iš mano pašnekovų laikosi izoliacionizmo pažiūrų. Jis už tai, kad Rusija atsitvertų nuo pasaulio, užsidarytų ir rūpintųsi tik savimi. Aš paaiškinau jam globalizacijos prasmę. Juk ji nuo mūsų nepriklauso, tai gamtos dėsnio pasireiškimas, laiko reikalavimas. Ar galime eiti prieš Gamtą, jei esame mažos jos pagimdytos būtybės? Šok nuo stogo, klykauk visą dieną be perstojo – niekas nepadės, todėl mums reikia ištirti Gamtos dėsnius ir laikytis jų.
Šnekučiavomės pusantros valandos, o vėliau, perskaitęs laikraštyje jo atsiliepimus apie mūsų pokalbį, pamačiau: nežiūrint į antagonistišką nuotaiką, jame vis tik įvyko permainų.
Kitas mano pašnekovas apskritai pasisako už nacizmą ir atvirai giria fašistinės Vokietijos ideologiją. Su juo prakalbėjome valandą ir dvidešimt minučių. Man buvo įdomu klausytis jo, priduriant šį bei tą nuo savęs.
Tai štai, aš visiškai nejaučiu jiems neapykantos. Tai maži vaikai, tegul protingi ir nuovokūs (ir beje, labai žymūs). Miniu juos kaip radikalių pažiūrų pavyzdžius žmonijoje, pagrįstus filosofiškai ir ideologiškai. Tačiau ir į juos žiūriu kaip į mažylius, nežinančius, kur jie yra.
Nieko nepadarysi, taip turime žiūrėti į visus. Ką bepaimsi, ar Einšteinas, ar Bilas Geitsas – visi kaip maži vaikai. Juk žvelgiant iš dvasinio, tiesos kriterijaus taško, nė vienas iš jų nesupranta, kur yra.
Tūkstantmečiais kūrėme aplink save dirbtiną technologijų ir tarpusavio santykių burbulą. Mes verdame savo „sriuboje“, laikydami specialistu tą, kuris geriau susigaudo šio viralo ingredientuose ir supranta, kaip juos panaudoti. Šioje dirbtinoje srityje jis sumanus, jis – ekspertas. Tačiau visa jo „išmintis“ apsiriboja dvokiančia mūsų egoizmo kloakos tamsybe.
Dėl to reikia kantriai, paprastai, kaip galima arčiau prieiti prie žmonių ir pamažu tai aiškinti. Šis darbas tęsiasi metais. Iš jų nieko nereikalauju, viskas priklauso tik nuo mūsų. Turime išsiveržti į priekį per totalų, globalų, gilų ir visaapimantį platinimą, suteikdami jam didžiausią galią.
Gyvenimas įpareigoja. Kito kelio į sėkmę neturime, juk pasaulis žlunga akyse.

Iš 2011 m. birželio 24 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Studijos – ne mums?

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Nuo susiskaidymo iki susijungimo

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.