Pateikti Trečiadienis, 21 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Yra problemų, yra patarimų – sprendimo nėra

Krizė, globalizacija

Džordžas Sorosas (mąstytojas, finansininkas, investuotojas, filantropas):
Gyvename globalios ekonomikos sąlygomis. Globaliai ekonomikai būdingas laisvas prekių, paslaugų, idėjų ir kapitalo judėjimas. Valiutų, palūkanų normų, akcijų kursų svyravimai įvairiose šalyse glaudžiai susiję tarpusavyje.
Globalios kapitalistinės sistemos trūkumai: netolygus pelno paskirstymas, finansų sistemos nestabilumas, didėjanti globalių monopolijų grėsmė, dvilypis valstybės vaidmuo, vertybių ir socialinio solidarumo problema.
Pati sudėtingiausia vertybių ir socialinio solidarumo sritis. Kiekvienoje visuomenėje turi būti tam tikros bendros, ją jungiančios vertybės. Rinkos vertybės negali atlikti šios funkcijos, nes atspindi tik sumą, kurią vienas rinkos dalyvis pasiruošęs mokėti kitam laisvų mainų procese. Rinkos sąlygomis viskas virsta preke.
Be rinkų visuomenei reikalingi dar ir visuomeniniai tikslai: politinė laisvė ir socialinis teisingumas. Kai kuriose šalyse yra tokių institucijų, bet jų nėra globalioje visuomenėje. Globalios visuomenės vystymasis atsilieka nuo globalios ekonomikos vystymosi. Jeigu šis atotrūkis nebus įveiktas, globali kapitalistinė sistema neišliks.
Mūsų globali visuomenė susideda iš daugelio įvairiausių papročių, tradicijų ir religijų. Kas gali tapti jas jungiančiomis bendromis vertybėmis? Kaip universalų principą siūlyčiau atvirosios visuomenės idėją. Kad išgyventų, globaliai kapitalistinei sistemai reikia visuomenės, kuri nuolatos siektų ištaisyti savo trūkumus, jai reikia būtent globalios atviros visuomenės.
Patys rimčiausi trūkumai yra ne ekonominėse srityse. Valstybė nebegali daugiau atlikti svarbaus vaidmens kaip anksčiau. Daugybė jos ankstesnių funkcijų pakibo ore. Mes neturime pakankamai tarptautinių institucijų, ginančių žmogaus individualias laisves, teises, aplinkos apsaugą, socialinį teisingumą, taikos išsaugojimą, nes esamos tarptautinės organizacijos atstovauja valstybių aljansui, o kiekviena valstybė kelia savo interesus aukščiau bendrų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalizacija – konfliktų šaltinis

Ekspertai apie krizę

Krizė – šansas sukurti naują tvarką pasaulyje

Komentarų nėra

Kelias be nuorodų

Dvasinis darbas

Problema ta, kad nė nesuprantame, kokia mums tolima davimo savybė. Kiekvienas mažas veiksmas dar vienu žingsneliu priartina mus prie tikslo. Taip mes ir einame šiuo keliu, milimetras po milimetro, ir nei per vieną iš jų neįmanoma peršokti.
Kiekvienas kelio milimetras atitinka savo rešimot, kurį reikia įgyvendinti, ir tik pabaigę šią realizaciją mes galime pereiti į kitą  milimetrą.
Šiandien kelias paslėptas nuo mūsų. Pavyzdžiui, dabar per bendras mūsų vaišes praeisime 20-30 milimetrų arba rešimot. Tai labai daug – bet niekas šito nepajus. Ir taip bus tol, kol neprieisime įėjimo į dvasinį pasaulį. Tik tada mes jį pajusime.
O kol kas tarsi važiuojame keliu be nuorodų į Madridą ir nežinome, kiek mums liko. Vadinasi, man pirmasis ir paskutinysis kelio metras prieš pamatant Madridą – tokie patys. Per visą kelionę tarsi nieko ir neįvyko: vis tas pats plentas, tas pats laukas ir medžiai aplink…
Mes nežinome, kiek mažyčių veiksmų atliekame kiekvieną sekundę ir visi jie sudaro mūsų pakilimą. Neatsitiktinai šioje trasoje nėra jokių nuorodų ir stulpelių, rodančių kilometrus  –  taip yra dėl to, kad žmogus mokytųsi pajusti malonumą šiame kelyje. Jeigu ugdai davimo savybę, netgi tamsoje turi pajusti malonumą. Kitaip išeina, kad tu reikalauji apmokėjimo.
Todėl nereikia laukti kelio pabaigos. Apskritai, jokios pabaigos ir nėra. Kelias baigiasi tada, kai tu nusprendi: „Aš niekur neturiu ateiti, man gera čia, – kad tik galėčiau mėgautis davimu”.  Nustojus reikalauti atlygio, tu gauni jį. Tai ir reiškia, kad pasiekei tikslą.

Iš 2011 m. birželio 3 d. pokalbio per bendras vaišes Madride

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepraleiskite laiptelių – jų dar prireiks

Pasakyk savo kainą

Dvasingumą kuriame mes

Komentarų nėra