Pateikti Penktadienis, 23 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Pojūtis, kurio su niekuo nesupainiosi

Dvasinis darbas

Klausimas: Kada sužinosiu, kad duodu, o ne gaunu?
Atsakymas: Tu sužinosi, kad duodi, kai pajausi, kad visa tai atliekama pasitelkus Šviesos jėgą, įsivilkusią į tave, ir kad per tave veikia Kūrėjas. O tu − instrumentas tos į tave įsivilkusios jėgos rankose. Tada tu išties duosi.
Tu duodi, kai jauti, kad su džiaugsmu esi ne savyje – kituose, ir ten atlieki aukščiausius veiksmus. Tavyje veikia Šviesa. Yra tokia vidinė dvasia, kuri tave stumia ir nukreipia. Tai toks pojūtis, kurio su niekuo negalima supainioti!
Bet jis ateina kaip visų ankstesniųjų, per jėgą atliktų veiksmų rezultatas. Svarbiausia – norėti duoti! Tu lyg stengiesi paleisti tą mašiną, vis iš naujo – kol ji pagaliau ims dirbti!

Iš 2011 m. rugpjūčio 14 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias be nuorodų

Atsakymo nėra – prašymas netikras

Davimo srovė

Komentarų nėra

Užduotis, su kuria nesusitvarkys niekas, išskyrus mus

Platinimas

Klausimas: Ar galima dviem frazėm apibrėžti vienijimosi, kurio žmonės galės siekti, sąvoką?
Atsakymas: Vienijimasis – tai veiksmas, visą žmoniją paverčiantis integralia Gamtos dalimi. Tuo pačiu mes nuraminame gamtą – savyje ir išorėje – ir visi esame santarvėje, pusiausvyroje su visomis jėgomis.
Viskas nurimsta – psichologine prasme, mechaninėse, biologinėse, zoologinėse bei kitose tarpusavio sąveikos sistemose. Visuose lygmenyse visos jėgos pasiekia pusiausvyros būseną.
Nėra nieko geriau už pusiausvyros būseną. Tai – harmonija tarp visų dalių, kurios galų gale jaučia tikrą gyvenimą, o ne tarpusavio kovą.
Gamtoje yra daug tinkamų pavyzdžių. Tai jau faktas, su kuriuo sutinka beveik visi mokslininkai, o taip pat sociologai ir psichologai. Mums net stengtis neteks – tiek daug žmonių mūsų laiku jau mąsto šia linkme.
Tačiau dėl kiekvieno asmeninio egoizmo jie negali susivienyti, kad paviešintų, prieš visus patvirtintų savo matymą. Net jeigu jie pabandytų, jų žodžiai pasirodytų visiškai bejėgiai – juk jie neturėtų dvasios.
Viešai paaiškinti skirta tiktai mums, ir niekas neperims šios prerogatyvos. Suprasti tai jie supranta, bet organizuotis ir kreiptis į tautą – negali. Ši užduotis lieka mums.
Klausimas: Kas būtent mums leidžia aiškinti žmonijai tai, kas vyksta?
Atsakymas: Vidinis ryšys su gėrio Šaltiniu, su Šaltiniu, kuris įgyvendina ištaisymą. Štai ką turime mes ir ko neturi kiti. Šios užduoties niekam negalėsime perleisti. Mes jos nepasisaviname – tiesiog niekas daugiau su ja nesusitvarkys. Aiškinimas turi kilti iš ryšio su Aukščiausiuoju.

Iš 2011 m. birželio 26 d. pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vystytis bijant mirties?

Gamta netoleruoja disbalanso

Apribojimas iki taško

Komentarų nėra