Pateikti Pirmadienis, 26 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Egoistinė globalizacija – neišgydo nei visuomenės, nei žmonių

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Ričard Haas, JAV tarptautinių santykių Tarybos prezidentas, politinio planavimo skyriaus prie JAV Valstybės departamento viršininkas): Globalizacijos procesas nesuteikia pagrindo viltims, kad ir ekonomikoje sulauksime augimo. Globalizacija neužkerta kelio ekonominėms krizėms. Visos prognozės apie šito proceso vystymąsi pasirodė klaidingos.
Šalių dalyvavimas globalizacijos procese neskatina nacionalinio savitumo netekimo ar vidinės valstybės struktūros pertvarkymo.   Nėra įrodymų, kad kuo daugiau šalyje demokratijos, tuo labiau ji įtraukta į globalizacijos procesą.
Dar daugiau, globalizacija dar nepajėgi užkirsti kelio karams. Izraelis ir Indija priklauso prie labiausiai globalizuotų šalių pasaulyje, transnacionalinės korporacijos jų ekonomikos veikloje dalyvauja aktyviausiai, tačiau tai netrukdo abiem šalims dalyvauti kariniuose konfliktuose.
Komentaras: Neabejotina – jeigu globalizaciją įgyvendina egoistinės, jėgos, priemonės, šalys, kompanijos, tokia globalizacija prieštaravimus tik sustiprins. Tai mes greitai pamatysime „bendroje Europos rinkoje“ – egoistų, nekenčiančių vienas kito ir priverstų priklausyti vienas nuo kito, sambūryje.
Tai tikras šiuolaikinis Babilonas prieš pat savo griūtį. Čia nėra savanoriško susibūrimo, kad būtų sudaryta galimybė pasiekti aukščiausią tikslą – atskleisti vienybę ir Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Pasaulinė šalis

Bendros rinkos kaina

Komentarų nėra

Melsti vidinės davimo jėgos

Ketinimas, malda, Kūrėjas

Klausimas: Ką reiškia paprašyti Kūrėjo? Tam reikia turėti Jo savybių?
Atsakymas: Prašyti reiškia, kad aš ieškau, reikalauju ir netgi prašau pasikeisti, juk turiu atskleisti savo norą. Pats save teisiu (tai ir reiškia melstis −,,lehitpalėl‘‘), tyrinėju, kokių savybių man trūksta, ir kaip galėčiau gauti davimo jėgą.
Išsiaiškinu, kad ši jėga glūdi visuomenėje. Todėl, jeigu įeisiu į šią visuomenę ir visa savo širdimi ir siela panorėsiu įsilieti į draugus, susijungęs su jais vidiniu ryšiu, kad visiškai ten ištirpčiau, – tai ten rasiu davimo jėgą. Būtent dėl to aš ir meldžiuosi.
Meldžiuosi, kad pasiekčiau tokią būseną, kai visus matysiu esant tobulus, susijungusius. Ta būsena vadinasi Šchina, bendru sielų susirinkimu (knėsėt israel). Noriu būti ten ir meldžiuosi, kad manyje realizuotųsi šis susijungimas, kuriame jungiasi (konėsėt) visos sielos, kurios veržiasi ,,tiesiai pas Kūrėją“ (israel, jašar−ėl).
Aš nesikreipiu į kažkokia išorinę, neprikausomai egzistuojančią jėgą ir norą, į kažkokį įsivaizduojamą pavidalą. Visos maldos yra skirtos Malchut (Acilut pasauliui arba Begalybės pasauliui) – mūsų tarpusavio susijungimui, kur atskleidžiame tarpusavio davimą. Aš noriu, kad manyje atsiskleistų tokia būsena, to ir prašau.
Būtent čia yra subtilus momentas, kad nepradėčiau įsivaizduoti kažkokio stabo ar pavidalo – tik būseną, kur esame susijungę ir įsijungę vieni į kitus, kur mus jungia visiškas davimas!
Teisingiau būtų tai vadinti ne jėga, o savybe, nes jėga gali būti įsivaizduojama kaip kažkas atskiro, o savybė – tai, ką aš pats ruošiuosi įgyti. Tai itin subtilūs skirtumai, bet jie nulemia mano ketinimų teisingumą, ir todėl jie yra principiniai.
Pasakyta: ,,Nėra nieko kito, tik Jis“ – mums reikia įsivaizduoti kaip savo būseną tobuloje sistemoje. Ir tuomet mes galime buti tikri, kad neklysime.

Iš 2011 m. rugsėjo 22 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas, kur prasidedi tu

Kaip rasti kryptį Šviesos jūroje

Prašyk visko, ko nori!

Komentarų nėra