Pateikti Ketvirtadienis, 29 rugsėjo, 2011 dienos įrašai.


Keičiame save kartu

Krizė, globalizacija

Mūsų laikais fizinis veiksmas nieko neišsprendžia. Gamta iš mūsų reikalauja santykio. Tai ir yra problema. Nereikia dalinti žmonėms nemokamos pagalbos, nereikia nusivilkti paskutinių marškinių – iš tavęs reikalauja kitokio požiūrio. Turi pakeisti save, o ne savo veiksmų pavidalą.
Iki šiol veikėme fiziškai, kaip šito norėjo mūsų egoizmas arba melagingas altruizmas. Dalinome duoną beturčiams ir apskritai bandėme pakeisti pasaulį pagal savo skonį. Pakaks, rezultatai kalba patys už save. Nuo šiol turime keistis patys.
Užuot keitę pasaulį norime pakeisti tik save pasitelkdami išorines jėgas. Tokia yra nauja tendencija. Šiame kelyje pamatysime, kaip taisosi viskas, ką pridirbome.
Bet žmogui sunku tai suvokti: „Aš turiu keistis? Geriau paimkite iš manęs dar 10 % mokesčių“. Todėl tam reikalinga visuomenės nuomonė – ji lengvu pavers tai, kas dabar atrodo sudėtinga. Ir tada tai nebebus taip sunku. Jeigu visi susimąstys apie tai, tai aš su džiaugsmu prie jų prisijungsiu. Juk aplinkinių įtaka suveikia savaime, tai nuo manęs nepriklauso, čia aš nieko nesprendžiu, aš priklausau nuo kitų.
Ir todėl mums nereikia kreiptis į kiekvieną atskirai. Svarbiausia – pakeisti aplinką, bendrą minties srautą pasaulyje. O visa kita prisidės.

Iš 2011 m. liepos 14 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinė sutartis dėl paliaubų

Labdara − stipriųjų naudai

Kai upelis tampa upe

Komentarų nėra

Du suvokimo lygiai

Dvasinis darbas

Iš straipsnio „Du suvokimo lygiai“, knyga „Šamati“:

Yra du lygiai: 1) Pasaulių plitimas iš viršaus į apačią. 2) Kilimas iš apačios į viršų.
Pirmasis lygis – „Kūrėjas atliko, kurdamas“ (Berešit), tai yra ruošdamas mums vietą darbui. Antrasis lygis – kai mes patys pradedame užsiiminėti dvasiniu darbu ir įsivilkti į paruoštus laiptelius iš apačios į viršų.
Tarsi mažas vaikas, kuris kol kas nieko nežino, išskyrus pačią duoną. Augdamas jis pradeda suprasti, kad yra priežastis, dėl kurios duoną galima vadinti duona, tai yra pasiekia duonos formą.
Paskui jis tęsia tyrimą, kol pasiekia tokią būklę, kai ima grūdus ir sėja juos į žemę. Iki tol jis žinojo, tik kaip gauti iš duonos, tai yra sumažinti duonos, esančios pasaulyje. Po to jau žino, kaip ją padauginti.

Jeigu paprasčiausiai paimsiu duonos gabalėlį ir pradėsiu jį valgyti, tai pajausiu tik malonumą, įsivilkusį į mano norą, ir daugiau nieko.
Po to pradedu mąstyti: o iš ko pagaminta duona? Tai jos ankstesnė pakopa. Tam, kad pasiekčiau tą ankstesnę pakopą, aš turiu įsigilinti į ją, pakilti link jos ir suvokti.
Buvo kažkokia būsena iki duonos, pavyzdžiui, tešla. Man reikia pasistūmėti ir sužinoti apie jos egzistavimą. Aš pakylu vienu laipteliu nuo savęs, nuo duonos – prie tešlos, ir suvokiu, kas įvyko plintant iš viršaus į apačią, nuo tešlos prie duonos.
Tada nuo tešlos pakylu dar aukščiau – prie miltų ir vandens, iš kurių padaryta tešla. Po to dar aukščiau, kur sužinau, iš kokio šaltinio imamas vanduo, ir kad miltai padaryti iš grūdų. Iš kur atsiranda grūdai?
Taip judu vis aukščiau, kol pasiekiu patį šaltinį. Iš savo pusės aš ėjau į šaknį. Bet man suprantama, kad nuo šaknies iki manęs nusidriekė laiptai, kol pasiekė „duoną“.
„Duona“ reiškia malonumą. Aš visą laiką tyrinėju savo norą: malonumą arba jo nebuvimą, priežastį, dėl kurios nejaučiu malonumo, ir kaip jį pasiekti. Daugiau man nėra ko tyrinėti. Apie jį sukasi visas mūsų gyvenimas ir jo jautimas.
Per savo atskleidžiamus veiksmus aš pasiekiu šaknį, iš kurios išeina visas požiūris į mane iš aukščiau, ir aš pats, ir visas šis kelias iš viršaus į apačią, kuriame yra ir mano grįžimas iš apačios į viršų.
Jeigu pasiekiu šaknį, atskleidžiu tikrąją padėtį. Visos likusios ankstesnės būsenos, mano atskleistos iki to: susidariusios leidžiantis į mane iš viršaus į apačią ir man kylant į viršų, į šaknį, buvo reikalingos tik tam, kad atskleisčiau tą vieną, vienintelę egzistuojančią būseną.

Iš 2011 m. birželio 27 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistų kalba: su ja sunku, be jos neįmanoma

Nepraleiskite laiptelių – jų dar prireiks

Komentarų nėra