Pateikti Antradienis, 4 spalio, 2011 dienos įrašai.


Penki globalūs pasaulinės ekonomikos sukrėtimai

Krizė, globalizacija

Nuomonė (Šonas O Greidi, 2011 m. birželio 28 d. „Independent“): Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė penkis „globalius sukrėtimus“, kurie artimiausiais metais vis dažniau destabilizuos pasaulinę ekonomiką.
„Vietoje tokių tradicinių grėsmių, kaip užkariavimas, karas, badas ir maras, EBPO vardina virusines pandemijas, kibernetines atakas, finansines krizes, socialinius-ekonominius sujudimus ir magnetines audras“.
Pirmasis epizodas iš prognozuotos serijos buvo 2008 m. finansinė krizė. Krizių dažnėjimą jie aiškina „tarpusavio priklausomybės augimu“, esant globaliai ekonomikai.
Komentaras: Kai vietoje atskirų neištaisytų (egoistinių, galvojančių tik apie savo gerovę) žmonių, tautų, valstybių, visi jie tampa vienu bendru kūnu, tarpusavyje susijusia sistema, kurioje kiekvienas daro tik tai, kas jam naudinga, tokios sistemos sukrėtimų galimybės nenuspėjamai išauga daugybę kartų.
Juk tarpusavio priklausomybė sukuria nenuspėjamai daug bet kurios būsimos būsenos derinių. O mūsų žinios apie šią sistemą neleidžia jos suprasti ir apskaičiuoti. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu galėtume ją jausti lyg save. O tai pasieksime tik tada, kai patys tapsime  integraliai susiję tarpusavyje.
O tai įmanoma tik tada, kai patys įgyjame sistemos kokybę ir savybes. Tam reikia ištaisyti save pagal kabalos mokslo metodiką, ir tai vadinasi Kūrėjo atskleidimu kūriniams. Juk Kūrėjas mūsų atžvilgiu – tai ištaisytų savybių atskleidimas mumyse. Jis vadinasi Bore: Bo – ateik , suvok ir Re – išvysk, atskleisk savyje.
…juk galima atsiversti pranašų knygą ir sužinoti, kas mūsų laukia, jeigu nenuraminsime Gamtos savo harmonija  su ja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis pasiruošęs išgirsti

Tikroji krizė – ateityje

Artėja blogesnė nei finansinė krizė

Komentarų nėra

Kai saulė pasilieka zenite

Kūrėjas

Klausimas: Pagal apklausas 80 proc. žmonijos tiki viską valdančia Aukštesniąja jėga. Kodėl gi mums nepaaiškinti žmonėms, kokia tai jėga, ko ji nori? Juk tai žymiai įdomiau nei kvietimas mylėti.
Atsakymas: Mes neturime ką aiškinti. Aukštesnioji jėga – tai Gamta, Jėga, tokia pat nekintama kaip ir traukos jėga. Ji Absoliuti, gera, kurianti gėrį ir nekintanti.
Bet jei ši jėga nepajudinama, tai ji tarytum ir neegzistuoja. Pakitimų nebuvimas ją tarytum panaikina. Tai tas pats kaip gyventi po amžiams zenite užstrigusia saule. Kokia prasmė jos paisyti, jeigu ši buvo ir bus čia visada? Ji tiesiog yra ir tiek.
Gyvenime remiamės tuo, kas turi pasikeisti dėl postūmių, nuo kurių priklausome. Kitas reikalas, kai kalbama apie kažką nepajudinamo ir neišardomo, nuo ko nuolatos taip stipriai priklausome, jog šito ir nepriklausomybe jau nepavadinsi.
Štai kas yra „Kūrėjas“. Todėl mums yra taip sunku tai paaiškinti žmonėms. Iš tikro, meldžiamės ne Jam, o patiems sau. Mes ieškome kaip pasikeisti, o Jis visada pastovus. Žinoma, aš pasikeisiu, jeigu tik panorėsiu, dėl to man nereikia paisyti Jo. Jis yra Geras ir kuriantis gėrį, aš šalia Jo kaip išlepintas vaikas, kurį tėvai myli absoliučia meile, o jis daro, kas šauna į galvą, šokinėja jiems ant galvų, žinodamas, kad nieko blogo jam neatsitiks.
Vadinasi, mūsų rūpestis – kaip paaiškinti žmonėms, kad Kūrėjas tiesiog egzistuoja tarsi nepajudinama siena. Gali šokinėti priešais ją, mojuoti rankomis – tavo reikalas, ji išlieka aukščiau tavęs.
Žmogui sunku tai įsivaizduoti: „Su kuo aš tada turiu reikalą? Vadinasi, ir kreiptis nėra į ką?“ Kaip paaiškinti tiems, kurie tiki į Aukštesniąją jėgą, kad nėra tikslo melstis nepastoviam Kūrėjui, kuris šiandien padarys geriau nei vakar. Vadinasi, vakar Jis mane nuskriaudė?
Iš tikro, turime reikalų su Tuo, kuris yra geras ir kuria gėrį geriems ir blogiems. Bet žmogui tai reiškia, jog nesvarbu – geras jis ar blogas, – rezultatas bus tas pats.
Žmogus linkęs nuolatos keistis. Jis visą laiką lygina save su pasauliu, siekdamas apskaičiuoti vidinių bei išorinių pokyčių rezultatus. Jis nesupranta, kas yra universali, visuotina, didinga, nesikeičianti Jėga. Šito nepastebi mūsų jutimo organai, juk jie įgudę priimti permainas, o ne statiką. Tai, kas nesikeičia, dingsta iš regėjimo lauko – aš to paprasčiausiai nematau.
Štai kodėl negalime paaiškinti žmonėms, kas yra „Kūrėjas“. Kartais sakau, kad „Kūrėjas“ – tai Gamta, kad Jis pastovus ir nėra kam melstis, kad malda – tai savęs teisimas… Už tai jie pasiruošę mane sudraskyti. Tai ir yra problema: mes teisiame save, kiti tuo tarpu prašo Kūrėjo, kad Jis pasikeistų: „Aš įmečiau truputį į tavo taupyklę – tai saugok mane nuo nelaimių.“
Kalbėdami apie Kūrėją kaip apie nepajudinamą dėsnį, atimame iš žmogaus teisę kreiptis į Jį. Juk jis nemato reikalo keistis. Reikalinga nauja, stipri vystymosi „dozė“, kad žmogus pradėtų elgtis kitaip.
Apie ką bekalbėtume, taip pat ir apie krizę, iš esmės aiškiname žmonėms kančios kelią: „Alternatyva bus nelaimės, o jų kęsti neverta. Geriau pasikeiskime“. Tai ne melas, bet ir ne tiesa.
Juk žmogui, kuris ateina į kabalos mokslą, norėdamas pasiekti kūrimo tikslą, turime pasakyti kitą dalyką: „Tau reikia būti aukščiau šito. Nesvarbu, ar tai gerai, ar blogai – turi pakilti tikėjimu aukščiau žinojimo. Negalima, kad tavo veiksmus lemtų kančios arba malonumai. Tai jau ne davimas. Tikėjimas aukščiau žinojimo reiškia, kad pakyli aukščiau atlygio. Ar tu dirbi norėdamas išvengti blogio ir ateityje pasiekti gėrį? Nejaugi tu lauki malonumo? Nejaugi nori pats pasiekti kūrimo tikslą, ne dėl to, kad suteiktum malonumą Kūrėjui?
Kitą vertus, kam teikti malonumą, jeigu Kūrėjas – tai Dėsnis? Tai labai subtilus mūsų aiškinimų niuansas.

Iš 2011 m. birželio 17 d. pamokos pagal straipsnį „Pučiamasis Mozės ragas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Iš ko susidaro Kūrėjo vaizdas

Kaip patekti pas Vyriausiąjį Gydytoją?

Komentarų nėra

Nematomi gamtos įstatymai

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra