Pateikti Šeštadienis, spalio 8, 2011 dienos įrašai.


Išeities iš šios aklavietės nėra

Krizė, globalizacija

Nuomonė (M. Leontjevas, analitikas, publicistas, „Rusijos auksinės plunksnos“ premijos laureatas, straipsnis „Išeities iš šios aklavietės nėra“): Ateities ekonomikos žlugimo algoritmas yra akivaizdus. Europa bus pirmoji, kadangi ji nepajėgi susitvarkyti su tokiais iššūkiais, nors Europos fiskalinė politika atsakingesnė nei Amerikos. Tačiau europietiškoji konstrukcija skirta ne krizei įveikti, ji buvo sukurta laimei.
Neįmanoma sinchronizuoti tokio kiekio įvairiausio lygio ekonomikų, sujungtų į vieną sistemą, elgsenos. Sinchronizuoti jas buvo galima, tik permetant pinigus iš vienos vietos į kitą. Pinigų perleidimo pasekmė – sistemos aktyvai tampa sistemos skolomis. Tai simetrinė schema. Galime paskelbti bankrotą Graikijai, tačiau aptiksime, kad žlugo Prancūzija ir Vokietija. Todėl, kad skolino Graikijai (Italijai, Ispanijai, Portugalijai, Airijai, Islandijai, Belgijai ir kitoms).
Toliau neišvengiamai žlugs JAV ir visas pasaulis. Ne paslaptis, kad amerikiečiai tiesiog piešia pinigus. Kartu jie paverčia į nieką visus pasaulio pinigus, kadangi visi pasaulio pinigai yra amerikiečių pinigai. Kitų pinigų pasaulyje nėra.
Išeities iš šios aklavietės nėra. Klausimas tik tas, kas bus pirmas, o kas antras. Nors tai, iš esmės, nieko nekeičia.
Norėdami išeiti iš krizės, turime suderinti pagrindinių pasaulio ekonomikų išlaidas su jų pajamomis. Makroekonomikos pusiausvyra bus atkurta bet kokia kaina – tai ir pamatysime.
Komentaras: Tačiau analitikas neanalizuoja toliau – neieško ekonomikos krizės priežasties ir tikslo. Juk ekonomika – mūsų prigimties, mūsų egoistinių tarpusavio santykių atspindys. Jeigu jų nepakeisime, negalėsime sukurti globalaus, integralaus ryšio, sinchronizuoti visų šalių ekonomikų, – dėl to iš pradžių patys turime pasiekti sinchronizaciją, t. y. abipusį mūsų visų bendro tikslo supratimą.
Kitaip tariant, tik susijungę Kūrėjuje suprasime, kaip sukurti integralią ekonomiką. Anksčiau mūsų protas ir savybės sukurti tokios sistemos negali.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizė – ne vaistas, o postūmis išsitaisyti

Ilgai lauktas liberalios pasaulinės sistemos žlugimas

Ekonomika – mūsų santykių kopija

Komentarų nėra

Duodu, imdamas viską!

Dvasinis darbas

Klausimas: Jeigu aš esu noras gauti malonumą ir visam laikui juo liksiu, kaip galėsiu duoti?
Atsakymas: Aš duodu tuo, kad imu iš Šeimininko viską! Tuo suteikiu Jam malonumą.
Kad suteikčiau Jam begalinį malonumą – tokį, kokį Jis suteikia man, privalau būti ne mažu, egoistišku gavėju, bet imti „dėl davimo“.
Noras gauti yra ribotas, todėl jo viduje neįmanoma sutalpinti daugiau negu šis materialus pasaulis. Mes jau dabar esame Begalybės pasaulyje, iš visų pusių apsupti Kūrėjo meile. Tačiau pajausti ją esame pajėgūs tiek menkai, kiek menkai jaučiame šį pasaulį – tai daugiausia, kas įmanoma.
Jeigu man duotų visus šio pasaulio malonumus, kokius tik turėjo žmonija visų laikų ir kartų tėkmėje, pavadinčiau tai „plona žvakele“ (ner dakik), mažyte Šviesos kibirkštėle. Juk norų gauti viduje Šviesa negali pasklisti plačiau! Visa likusi Šviesa gali skleistis tik noruose duoti.
Kodėl mums iškelta tokia griežta sąlyga?! Esmė ta, kad ši kibirkštis – vienintelis dalykas, esantis priešais jos sukurtą norą gauti malonumą. Šis pasaulis – tai ir yra kibirkšties, sukūrusios norą gauti malonumą, išraiška.
Toliau noras vystosi per Duodančiojo pajautimą. Tai yra viskas, kas išeina už mūsų pasaulio ribų – visa begalinė, didžiulė, dvasinė Šviesa, kurią tuomet pajaučiame, atsiskleidžia dėl Duodančiojo pajautimo.
Bet aš negaliu pajausti Duodančiojo, jei neturiu tos pačios savybės – davimo. Išeina, kad būtinai turiu įgyti altruistinių norų, ir tiek, kiek bus mano davimo juose, pajausiu Kūrėjo davimą. Tai ir vadinama Aukščiausiąja Šviesa.
Kūrėjo davimą, Jo meilę galiu jausti tik tuo laipsniu, kuriuo pats Jam duodu, jei mūsų norai panašūs. Kitaip negalėsiu to pajausti. Kūrėjas ir dabar visiškai man atsiskleidžia, bet argi aš to noriu? Ne! Juk tam neturiu įrankių – norų.
Kiek išvystysiu savo norus – tiek pajausiu Jį. Tai ir bus mano Šviesa NARANCHAJ – Kūrėjo požiūrio į mane, Jo meilės atskleidimas. Iš pradžių atsiskleidžia davimas, o po to – meilė…

Iš 2011 m. liepos 6 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Naujas šventumo ir netyrumo apibrėžimas

Komentarų nėra

Mes priklausome vieni nuo kitų

Filmai, klipai

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra