Pateikti Sekmadienis, 9 spalio, 2011 dienos įrašai.


Politikų ES idėja nebedomina

Krizė, globalizacija

Pranešimas (K. Bangel, laikraštis „Die Zeit“): Nė vienas politikas, netgi opozicija, jau nebegina susivienijusios Europos idėjos, jau nekalbant apie jos ateitį. Jiems teks susitaikyti su tuo, kad greitai europiečiai sudarys tik mažą Žemės gyventojų dalį, o pasaulinės ekonomikos problemos spręsis tik nacionaliniu lygmeniu.
Europos sąjunga – tai vienintelė galimybė europiečiams išlaikyti stipraus žaidėjo statusą, turinčio galimybę dalyvauti balsavime. Apklausų duomenimis, naujoji karta geriau negu ankstesnės kartos suvokia Europos vaidmenį. Belieka pasikliauti naująja politikų karta.
Komentaras: Naujoji karta jau gimsta su integralaus pasaulio, jo sąryšio ir tarpusavio priklausomybės suvokimo užuomazgomis, ji sugeba geriau suprasti šalių ir tautų sąjungų galią. Jeigu politikai prie suvienytos Europos tyrinėjimų pridėtų dar ir naujos europiečių kartos auklėjimą, sulauktų naujos kartos, kuri mąsto tik ES kategorijomis, tokiomis kaip vienybė, visuotinis bendrumas ir pan.
ES žlugimas taps Europos pabaiga, nes  Gamta mus veda prie susivienijimo ir bet koks judėjimas prieš – pražūtingas pirmiausiai tiems, kas jį sukelia.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europos bendrija

Žlugimo riba ar naujos pakopos slenkstis?

Bendros rinkos kaina

Komentarų nėra

Gyvensime!

Kūnas ir siela

Knyga „Zohar“. Skyrius „Truma“, 432 psl.: …Visi pasaulio gyventojai žino, kad mirs ir sugrįš į dulkes, todėl dauguma jų dėl šios baimės grįžta pas savo Šeimininką ir bijo nusidėti Jam.
Klausimas: Ką reiškia „mirti“?
Atsakymas: „Mirti“ arba „gyventi“ – visa tai kalbama apie norą. „Gyvas“ pagal knygą „Zohar“  reiškia „duodantis“, o „miręs“ – „gaunantis“.
Dvasiniame pasaulyje nėra gyvenimo ir mirties. Tai mūsų pasaulyje kalbame apie gyvenimą ir mirtį, nes jaučiame tik vieną gyvenimo formą ir matome, kad ji tarytum pranyksta mums. Mes manome, kad gyvenimu vadinamas kvėpuojantis kūnas, o mirtimi – nustojęs kvėpuoti.
Bet žmogui, pradėjusiam jausti dvasinį pasaulį, toks skirtumas tampa labai keistas: kaip įmanoma pagal tokį požymį nustatyti skirtumą tarp esančio ir nesančio, gyvo ir mirusio? Juk jis pereina prie kitos gyvenimo formos suvokimo, jam išnyksta žemiškosios gyvybės ir mirties sąvokos.
Jeigu žmogus pereina prie aukštesnio suvokimo ir davimą laiko gyvenimu, o gavimą – mirtimi, jis iš gyvūno lygmens pakyla į žmogaus pakopą ir gyvenimu vadina buvimą žmogaus lygmenyje, o mirtimi – gyvūno, jis nesieja gyvenimo ir mirties su gyvūninio kūno egzistavimu.
Tada šis gyvūninis kūnas tarytum išnyksta iš jo pajutimo, praranda savo reikšmę, nustatant savo gyvenimo ar mirties būseną. Net jeigu kūnas miršta, žmogus yra jau kitoje noro pakopoje, jaučia gyvenimą ir mirtį dvasinio pasaulio atžvilgiu, ir su juo yra susiliejęs.
Todėl šis pasaulis jau nebedarys pertraukų jo sielos vystymo procese.

Iš 2011 m. liepos 8 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis nemirtingumas

Laisvė nuo mirties

Išsilaisvinimas iš mirties angelo

Komentarų nėra