Nuomonė (V. Šalinas, A. Albovas): Pramoninė perprodukcija, ginklavimosi varžybos, ekologinė krizė veda žmoniją į pasaulinę katastrofą. Esama padėtis unikali tuo, kad kiekvienam ir visiems iškyla išlikimo klausimas.
Visi jaučia žmonijos globalumo įtaką savo sanklodai, poreikiams ir interesams. Globalūs visuomeninio vystymosi procesai neišvengiamai verčia imtis bendrų sprendimų ir veiksmų.
Egoistinė sistema linkusi unifikuoti masinę sąmonę, kurti vientipę politinę socializaciją „savi – priešai“, visų nesėkmių priežastimis laikomi ne asmeniniai trūkumai, o „priešų išpuoliai“. Iš to seka, kad būtinas „atpirkimo ožys“: amerikietiškasis imperializmas, svetima nacija, asmenybė, kaltinama kokia nors „erezija“.
Toks yra totalitarinių visuomenių metodas. Tačiau šiuolaikinio pasaulio globalizacijos sąlygomis atsiranda būtinybė pereiti iš tarptautinių santykių sistemos, sukurtos remiantis viešpatavimo ir pavaldumo principais, prie naujo tipo socialinių santykių, pagrįstų visiškos tarpusavio sąveikos principais.
Perėjimą iš egzistuojančios visuomeninės-ekonominės sandaros (kapitalistinės, egoistinės) į priešingą (altruistinę) (jeigu nesugebėsime laiku įvykdyti revoliucijos žmonių sąmonėje, sukelti jų viduje karo prieš jų pačių prigimtį, kaip vienintelį blogį) lydės kruvinos pasaulinės revoliucijos ir karas.
Tik auklėdami naują žmogų, sugebėsime išorinį karą paversti vidiniu. Juk dabartinis perėjimas išskirtinis tuo, kad ne valdžia pereina iš vienų kitiems, bet pasikeičia pats žmogus, o per jį – visos vertybės ir bendra pasaulio sankloda.
Dar Romos klubo vadovas A. Pečei rašė: „Išskirtinai svarbios tampa visiems planetos žmonėms būdingos vidinės žmogiškosios savybės, jų išryškinimas ir vystymas bet kurio pasaulio krašto žmonėse. Juk, iš esmės, būtent šios savybės yra pats svarbiausias žmonijos išteklius.“
Dabartinio pasaulio globalizacija nuolat primena žmonijai apie tai, kad pasaulis yra įvairus ir kartu vientisas, kad skirtingi požiūriai į tuos pačius procesus dėl skirtingų kultūrų yra neišvengiami, bet jie pavojingi.
Vienintelė išeitis iš dabartinės aklavietės yra perėjimas prie naujo tipo socialinių santykių, pagrįstų pliuralizmo, tolerantiškumo ir bendradarbiavimo principais. Amerikiečių mokslininkas L. Aizenbergas: „Brolybės idėja nėra nauja, bet reikia pažymėti, kad mūsų laikais ji tapo būtina išlikimo sąlyga.“
Patvaraus vystymosi strategijos neįmanoma sukurti, remiantis tradiciniais bendražmogiškais įsivaizdavimais ir vertybėmis, mąstymo stereotipais. Naujos vertybių sistemos, naujos pasaulėžiūros sukūrimas – būtina sąlyga, pereinant į naują visuomenę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprasti, kaip kuriama permainų ideologija

Ilgai lauktas liberalios pasaulinės sistemos žlugimas

Globalizacijos dėsnis – veikia