Pateikti Antradienis, 18 spalio, 2011 dienos įrašai.


Visų nelaimių šaltinis

Krizė, globalizacija

Klausimas: Kodėl Jūs susirūpinęs ne pasaulio gyventojų pertekliumi, badu, o būtent susijungimu, kurio pasiekti praktiškai neįmanoma?
Atsakymas: Nes:
– 2 proc. gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, gali išmaitinti visus.
– 10 proc. gyventojų, dirbančių pramonėje, gali visus aprūpinti pramoninėmis prekėmis.
– Jau daugelį metų planetos gyventojų prieaugio tempas lėtėja, artėja prie pastovų skaičių, o po to, galbūt, pradės mažėti, ką matome Europoje. Kodėl taip vyksta, nežinome, tik stebime, kaip gamta vykdo žmonių visuomenės vystymosi programą.
Tačiau didžiausia mūsų bėda, visų mūsų nelaimių šaltinis – pagrindinio gamtos dėsnio nesilaikymas – žmonijos, kaip gamtos dalies, neatitikimas visai globaliai integraliai gamtai, pusiausvyros „žmonija-gamta“ nesilaikymas, kai turėtume gauti (imti) ne daugiau negu reikia mūsų normaliam egzistavimui, nealinant gamtos ir nekuriant sau siaubingos ateities.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra išeitis?

Permainų metas

Viską, išskyrus būtiniausia, atiduok savo artimui

Komentarų nėra

Pirmosios raidės, parašytos mano ranka

Dvasinis darbas

Iš to, kaip kuriasi parcufo galva – padedant Aukščiausiajai jėgai, galima suprasti, kas yra sudužimas. Kūrėjas norėjo, kad kūrinys sudužtų!
Mes irgi kartais taip elgiamės su savo vaikais, norėdami išmokyti kažko gilesnio: iš pradžių patys sąmoningai leidžiame kažkam sudužti, o paskui neva stebimės, kad sudužo. Taip norime supažindinti vaiką su gilesniu mechanizmu ar reiškiniu, apie kurį jis anksčiau nežinojo. Lygiai taip ir noras privedamas iki sudužimo.
Noras atlieka veiksmą, turėdamas ryšį su Šviesa, Kūrėju – galva niekada neklysta.
Nekudim pasaulyje, kuris sudužo, atsiskleidė kūno valdymas iš šalies. Aišku, kad tai buvo žinoma iš anksto. Tik pats kūrinys, atlikęs šį veiksmą, apie tai nežinojo.
Jis privalėjo atskleisti, kad gali būti pašalinė valdžia, vadovaujanti kūnui, kuri staiga pradės veikti ir sudaužys jo galvą. Visa tai tyčia, kad paruoštų „blogio pradžiai“ – jėgai, esančiai prieš Kūrėją.
Kūrėjas valdo tavo galvą? Tai dabar yra Faraonas, arba Amanas, esantis prieš Jį. O tu atsidūrei tarp dviejų valdžių.
Kitaip visada būtum visapusiškai priklausomas nuo vienintelės Aukščiausiosios jėgos, kuri rašytų tavo ranka, ir tu niekada netaptum savarankiškas.
Kitaip tariant, parcufo galva – tai toks pats noras, kaip ir esantis kūne, tačiau jis yra susiliejęs su Aukščiausiuoju ir kartu su juo planuoja, ką toliau daryti. Jis tarsi sako Kūrėjui: „Klausyk, aš apribojau save, nieko daugiau nenoriu gauti – tik duoti. Padėk man sukurti davimo formą!“
Leisk man žinoti, kas Tu, kaip galiu Tau duoti, kokių gausiu malonumų, kokie užplūs jausmai nuo šių malonumų – nuo Kūrėjo didybės, nuo mano artumo ir lygybės Jam. Kaip man padaryti, kad net malonumas, gautas iš davimo, atitektų Kūrėjui?
Kitaip tariant, aš gaunu didžiulį malonumą, duodamas kažkam didžiam, ir šį malonumą irgi atiduodu Tau – antraip tai bus egoistinis davimas. Tu turi išmokyti mane švaraus, nesavanaudiško išskaičiavimo nuo pradžios iki galo, juk aš iš anksto nežinau, kas yra davimas Tau – parodyk man savo didybę ir aukštumas!

Iš 2011 m. liepos 12 d. pamokos pagal „Įvadą į kabalos mokslą“ (Pticha)

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilsime kartu!

Kaipgi Kūrėjas sudaužo „kli“?

Taškas, iš kurio ateina išgelbėjimas

Komentarų nėra