Pateikti Ketvirtadienis, 20 spalio, 2011 dienos įrašai.


Globalizacijos žlugimas

Krizė, globalizacija

Krisas Chedžesas knygoje „Globalizacijos žlugimas“: Krizė pranašauja globalizacijos žlugimą. Mes privalome rinktis paprastumą, apsaugoti ekosistemą, atnaujinti socialistinius judėjimus, garantuoti lygybę ir apriboti korporacijų elito valdžią.
Kapitalistinės korporacijos neturi tvarkyti mūsų visuomeninio ir politinio gyvenimo. Korporacinės valstybės tikslas yra perkelti valdžią ir turtą į mažumos rankas, palaipsniui pašalinant visas valstybines institucijas.
Chedžesas kaltina žiniasklaidą ir garsenybes, kad jie reklamuoja egocentrišką gyvenimo būdą. Jis tai vadina „savęs garbinimu“ („cult of the self“). Mus išmokė gėrėtis beprasmiu egzistavimu. Kol nepasipriešinsime korporacinei valstybei, pasaulis judės visuotinės katastrofos link.
Komentaras: Autorius kviečia grįžti atgal, nes nesugeba matyti, kad gamta turi savo dėsnius, todėl judėjimo atgal nėra, atgal – tai mirtis. Būtina suprasti mūsų vystymosi principus ir išaiškinti, ką šiame judėjime galime pakeisti, – ten ir nukreipti visas mūsų jėgas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Migruojantis kolapsas

Suprasti, kaip kuriama permainų ideologija

Naujam projektui reikia naujos sąmonės

Komentarų nėra

Nebijok blogio atsiskleidimo

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Nereikia bijoti blogio atsiskleidimo! Kodėl kasdien reikia grįžti prie tų pačių maldų, kad jos taptų įpročiu? Netgi yra toks įsakymas, tačiau kaip šito galima reikalauti iš žmogaus, jeigu malda (prašymas ištaisyti) gimsta širdyje ir visiškai priklauso nuo noro, jausmo?
Esmė ta, kad žmogus privalo pripratinti save dirbti „tamsoje“. Kai pas tave „ateina tamsa“ – blogio įsisąmoninimas, savo, aplinkos, Kūrėjo, visų būdų Jį pasiekti menkumo pajautimas – visa netenka vertės, jautiesi apleistas, visiškai bejėgis, be mažiausio kelio svarbos pojūčio.
Tačiau sykiu tavyje privalo gyventi jausmas, jog šis nuopuolis – didelis pasiruošimas tolesnei būsenai. Dėl tokio širdies prislėgtumo tu įstengsi naujai išsiaiškinti dabar atsiskleidusį naująjį egoistinį norą.
Po to ateis Šviesa, ir šioje Šviesoje tame neištaisytame nore, kuriame dabar jauti neapykantą, bejėgiškumą, silpnumą, pamatysi naujas davimo savybes, meilę ir postūmį pirmyn.
Todėl reikia labai pratintis prie maldos, kad būtent tokiose, pačiose sunkiausiose būsenose, iš kurių pradžioje net nežinai kaip ištrūkti ir išsibudinti – per įprotį ir patirtį sugebėtum šaukti maldoje, pridėdamas pačią stipriausią ir geriausią pastangą. Šitaip galėsi pasistūmėti, dirbdamas tamsoje, kaip pasakyta Giesmių Giesmėje – „nakties guolyje“.
Todėl malda visą laiką turi būti kartojama, ruošiantis svarbiausiai „Teismo dienos“ maldai.  Šios dienos vadinamos rūsčiomis, „virpulio dienomis“ – tačiau žmogus jomis džiaugiasi! Jeigu per jas verki – elgiesi netinkamai.
Išties, širdis plyšta, tačiau visa reikia priimti su džiaugsmu, kaip blogio atskleidimą. Kaip pasakyta: „Sukūriau aš blogio pradą ir Torą jam ištaisyti“. Jeigu žmogus įsitikinęs, jog turi priemonę besiskleidžiančiam blogiui ištaisyti – tai džiaugiasi skleidimusi. Jam šitos virpulio dienos tampa ypatingu, šventiniu periodu – ruošimusi didelei šventei!
Todėl tokioms dienoms reikia ruoštis, nes pačios virpulio dienos – tai ruošimasis teismui: Metų pradžiai ir Teismo dienai. Jeigu žmogus teisingai pasirengė, užsitikrino aplinkos užtarimą, juk visos maldos – visuomeninės ir reikalingos aplinkos palaikymo – tai  jis labai greitai ir labai giliai išsiaiškina savo blogį ir džiaugiasi kiekvienu nueito kelio etapu.

Iš 2011 m. liepos 14 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

Keliamoji noro jėga

Komentarų nėra