Klausimas: Kaip žmogų skatins naujoji ekonomika? Kas jį varys į priekį?
Atsakymas: Reikia sukurti žmogui aplinką, kuri malonumą, šiandien atrodantį kaip abstrakcija, pavers tiesiog „saldainiuku“. „Tai skanu!“ – tvirtina visi, ir jis pradeda žvalgytis. „Tai puiku!“ – šūkauja visi, ir jis pradeda ieškoti. „Tai nepaprasta!“ – žavisi visi, ir jis pradeda įtarti, kad jie iš tikrųjų turi kažką vertingo ir jam reikalingo.
Tai priremia žmogų prie sienos: „Kodėl aš neturiu to? Kodėl pas mane ne taip, kaip pas juos?“ Aplinkos poveikis – galingiausias faktorius. 99 procentai visų mūsų darbų – šio poveikio pasekmė. Žmogus išlindo iš urvo ir įgijo šiuolaikinį pavidalą tik dėl aplinkos – ji nuolat klibindavo ir ragindavo kiekvieną, parodydama tai, ko jam trūksta.
Apskritai, urvas buvo puikus, labai ekologiškas būstas su ypatingu klimatu. Ištisus metus ten laikydavosi pastovi temperatūra. Mėsa ant laužo, rami, taiki aplinka, nežadinanti jokių kitų poreikių, išskyrus pagrindinius…
Visa, kas viršija gyvulinio lygmens poreikius, sužadina tik aplinka. Tiesiog šiaip sau žmogui nekils noras užsiimti žemdirbyste, amatais ir prekyba. Būtent visuomenė pažadina šiuos norus.
Štai ir dabar, kai buvo sukurta reklama, neturime kitos išeities – privalome įtikinti pasaulį, kad būtina auklėjimo sistema, parodomoji ateities imitavimo sistema, aiškinanti žmonėms, kokia bus rytdiena.
Mus reikia stumti teisingo gyvenimo link. Tačiau vyriausybės sunkiai kyla. Kas gi lieka? – Vystyti šią sistemą internete savo jėgomis ir platinti visais prieinamais kanalais.
Aš buvau susitikęs su Jungtinių Tautų ir UNESCO organizacijų lyderiais, tačiau lieku tos pat nuomonės: mes viską turime daryti patys. Juk mes galime nešti grąžinančią į šaltinį Šviesą. Atskirumas šiuo atveju – ne trūkumas, o privalumas, juk dėl to mūsų nesaisto išoriniai apribojimai. Galime patys daryti būtent tai, ką sugebame, tai, ką laikome reikalinga. Mes rūpinamės, kad mūsų įmonės veikla būtų sėkminga, ir galiausiai, būsime priversti iššaukti Šviesą, kuri pradės sklisti per mūsų sukurtą sistemą.
Tegul ji atrodo silpna, kaip mažas plaustas virtualaus vandenyno bangose – nesvarbu. Jo kvietimą išgirs visi. Juk jame – Šviesos jėga. Leisk Šviesai atlikti savo darbą.
Toks turi būti mūsų požiūris.

Iš 2011 m. spalio 18 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasitikti pasaulį su ugdymo metodika

Susivienyti įmanoma tik dvasiniu lygmeniu

Idėjų variklis

Nuomonė (Jurijus Romanenko, Taikomosios politikos centro direktorius): Per televizorių mums rodo prievartą, muštynes, o žmogus linkęs kartoti tai, ką mato. Negana to, kad didžioji dauguma šalies žmonių nekenčia valdžios taip, kad yra pasiruošę ją užmušti, bet jiems dar nuolat rodo paveikslėlį, kuris patvirtina, kad jų motyvacija teisinga, ir paskatina spręsti savo problemas prievartos keliu. Taip formuojamos naujos kartos naujos vertybės.
Jeigu visuotinis konfliktas nesibaigs atominiu karu, tai baigiantis krizei sustiprės viršvalstybiniai  dariniai. Tam nepasirengusios valstybės išnyks. Kaip jau faktiškai išnyko Tunisas, Libija, Sudanas. O jų gyventojai dėl maisto, vandens, darbo, pinigų trūkumo pradeda bruzdėjimus. O mes į tokią padėtį patenkame visai nepasiruošę.
Komentaras: Todėl kabala ir siūlo, kol dar negrįžtamai nepasukome karinio konflikto keliu, pradėti keisti padėtį, reguliuoti visuomenę, iš anksto mažinti gamybą, kiekvienam apibrėžti jo naują padėtį, vykdyti aiškinimo ir auklėjimo politiką, ruošti žmones naujam pasauliui, naujai visuomenei. Kabala aprašo veiksmų planą, atitinkantį gamtos dėsnius, jos rekomendacijos remiasi pusiausvyros su gamta būtinybe.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra išeitis?

Vietoj reklamos – lavinantis kanalas

Gelbstint gyvenimą

Video klipas rusų k.

Nuomonė: (A. Lozovaja, analitikos departamento IR Vector Securities direktorė): Pasaulyje jau plinta skolų krizės. 2008 m. pabaigos krizė paskatino valstybę didelę privataus sektoriaus (iš esmės, bankų) skolų dalį prisiimti sau „toksinių“ aktyvų išpirkimu.
Korporacijų sektoriui tikrai pavyko padėti, tačiau valstybinės skolos neproporcingai išaugo. Kol kas galima gelbėti tokias šalis kaip Graikija, bet kas išgelbės JAV ar Japoniją? Juk skolų disbalansas Amerikoje – didžiausia pasaulinės ekonomikos rizika.
Komentaras: Palaipsniui atverdama tikrąjį paveikslą, gamta suteikia galimybę įvertinti esamą padėtį ir pasirinkti išsitaisymo, pusiausvyros su ja, kelią, vietoje to, kad siektume tokios pusiausvyros  kančių keliu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Bet kokiam užsispyrimui yra ribos

Pusiausvyros ekonomika

KGB ilsisi

Nuomonė (Ispanijos ministras pirmininkas Chosė Luis Rodriges Sapatero ekonomikos forume apie ES): Jeigu viena iš šalių patiria problemų, kitos šalys privalo ją paremti. Toks šiandien turi būti valstybių sambūvis.
Taip sukursime pasaulį be konkurencijos. Ateityje privalome būti vieningi ir solidarūs ir, atsižvelgdami į praeities pamokas, drauge keisti ateitį. Istorija rodo – jeigu esame vieningi, sugebame spręsti problemas ir garantuoti saugumą. Susijungimo problemos sprendimą dabar išgyvena Europa.
Nuomonė (Suomijos Prezidentė Tarja Chalonen): Tik drauge europiečiai bus stiprūs. Mes turėsime valios ir išteklių šioms problemoms spręsti, nes žinome, kad ateityje Europos šalims reikės viena kitos.
Nuomonė (amerikiečių milijardierius Džordžas Sorosas): Vyriausybės vilkina laiką, užuot ieškojusios eurozonos finansinių problemų sprendimo. Europa turi rimtų bėdų, pernelyg įsiskolinusios Graikija, Portugalija, Airija. Vyriausybės nesiūlo sprendimo, jos tiesiog tempia laiką. (Šaltinis – „Reuters“)
Komentaras: Žinoma, mūsų egoizmo vystymasis atskleis bendrą sisteminę krizę – nėra atitikimo tarp mūsų egoistinių ryšių ir integralios gamtos sistemos, į kurią nevalingai „įvažiuojame“. Kad įvažiuotume ne katafalke, o karietoje, turime pasikeisti iš egoistų į altruistus, iš atsiskyrėlių virsti broliais. Mes tikimės, kad žmonės supras – reikia vienytis, tam trukdo tik mūsų egoizmas.
T. y. krizė išsprendžiama visai ne ekonomikos plotmėje, o auklėjant žmogų ir ištaisant jo prigimtį. Net jei tai supras, patys sprendimo, kaip pakeisti kiekvieno iš mūsų egoizmą ir susijungti į vieningą sistemą, neras, – tai realizuojama, tik pasitelkus į pagalbą kabalą. Ji laukia, kol bus pritaikyta.

Daugiau šia tema skaitykite:

ES išsigelbėjimas – vienybėje su visu pasauliu

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Egoistų sąjunga – blogis visam pasauliui

Klausimas: Kokias permainas turime atlikti šiame etape?
Atsakymas: Svarbiausia, reikia keisti žmogaus požiūrį į pasaulį, jo traktavimą. Tiesą pasakius, daugiau nieko ir nereikalaujama. Be šito negalima imtis praktinių veiksmų.
Juk dar neišsiaiškinome, kas vyksta. Visų pirma, žmonės turi sutikti su būtinomis vidinėmis permainomis, su būtinybe vienytis. Pakanka pradinio pritarimo susivienijimui, kurį išprovokuoja visiškas nusivylimas, absoliuti prisipildymo šaltinių netektis, – ir žmonėms gims naujas supratimas, juos persmelks naujas jausmas, jie ims įgyvendinti puikius sumanymus anksčiau negu tu apie juos pagalvosi. Visuotinio susivienijimo galia masėms suteikia išminties.
Klausimas: Ką reiškia „pritarti susivienijimui“?
Atsakymas: Žmonės patys sau pripažins, jog naujoji, geroji pasaulio ateitis slypi visų vienybėje. Tai jau kitas požiūris į pasaulį. Aš daugiau nebesipriešinu, sutinku tai sužinoti, aš įsilieju į šią programą, priimu šią žinią. Aš jau suprantu, kad krizę sukėlė didžiulis egoizmas, kuris galutinai mus izoliavo, tuo tarpu, mums atsiskleidžia bendra, vientisa sistema.
Tai ir yra pritarimas: vietoje to, kad kaip įprasta stebėtume, kaip kinta dolerio kursas ir apskaitos tarifai, pradedame mąstyti naujai. „Mes gyvensime geriau, jeigu labiau susivienysime tarpusavyje, nes šiandien tokią bendros sėkmės sąlygą mums kelia pati gamta“. Gamyklos savininkas, poliklinikos gydytojas – nesvarbu, kur žmogus yra, kuo užsiima – jau žino, kad sėkmingai vystytis galima tik susitelkus, susivienijus. Nėra prasmės kažką apvaginėti, lobti kažkieno sąskaita, kažką mulkinti, apeiti ir t. t. Keičiasi pats požiūris į gyvenimą.
Šiuolaikinė finansinė sistema grindžiama pelnymusi kito sąskaita. Pradžioje viskas vyko sklandžiai: žmonės kaupė pinigus ir juos investavo į pramonės sektorių. Tačiau po to prasidėjo spekuliaciniai žaidimai, pradėtos dirbtinai kelti kainos. Dėl stiklinės, kainuojančios 5 dolerius, prasideda kova: vienas siūlo 20, kitas – 30, ir remdamiesi tokiomis kainomis sukuriame ištisą industriją, nuduodami, kad ji grindžiama tikrais pinigais. Galų gale doleris iš aukso virto popierėliu, ir mes praradome ekonomikos kontrolę. Tai jau ne ekonomika, o vienas didelis melas – todėl ji šiandien ir žlunga.
Mums reikia pereiti prie visiškai kitos sistemos, ir svarbiausia, kokį uždavinį keliame: pasaulinė ekonomika ir pasauliniai finansai turi padėti mums sureguliuoti bendrą sistemą. Operuosime ne oriniais, o tikrais piniginiais ištekliais, atitinkančiais tikrą pasaulinės ekonomikos galią, ir kartu atkursime pasaulio pusiausvyrą. Visi drauge tarsimės, kaip geriau investuoti turimas lėšas, kad pasiektume maksimalų balansą.
Naujos ekonomikos požiūris yra toks: uždirbti ne naudojant pinigus, nusėdusius banke, o stiprinant ryšį ir pusiausvyrą tarp visų sistemų.

Iš 2011 m. spalio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apribojimas iki taško

„Viena šeima“ – ne utopija!

Išeities iš šios aklavietės nėra

„Lo lišma“ reiškia, kad aš pats žinau, kad dar neišsiugdžiau davimo savybės, kad vis dar esu apimtas egoizmo. Aš iš visų jėgų stengiuosi išsiugdyti davimo savybę, „lišma“, bet kol kas to nesugebu ir esu priverstas  taip elgtis iš asmeninių interesų.
Tas skirtumas, kurį aš matau tarp mano realios ir norimos būsenos, ir vadinasi mano „lo lišma“.
Tarkime, tu duodi man voką, grąžindamas tūkstančio dolerių skolą.
Jeigu aš imu voką, net nepatikrinęs, kas viduje – tai vadinasi „žemiau žinojimo“. Tai yra,  aš tikiu tavo žodžiu ir nesiremiu savo protu.
Jeigu aš patikrinu voką, pamatau jame lygiai tūkstantį dolerių ir priimu skolą – tai vadinasi „viduje žinojimo“.
Jeigu aš atplėšiu voką, perskaičiuoju ir matau, kad tam tikros sumos trūksta, bet priimu tai kaip visišką skolos grąžinimą – mano tikėjimas yra aukščiau žinojimo.

Iš 2011m. birželio mėn. 19 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Veiksmas ir ketinimas

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Video klipas rusų k.

https://www.youtube.com/watch?v=w7VQB392mik&feature=player_embedded

Nuomonė (A. Beliakov, „Investkafe“ analitikas): Euras pavojuje – Graikijos rinka smuko, bendras finansinės pagalbos srautas Graikijai nepadėjo, naujos pagalbos sulaukti nesitikima, šalis įveda naujus mokesčius, galima sakyti, kad krizė tęsis, sustabdyti jos plitimo jau nebeįmanoma, Graikijos bankrotas neišvengiamas, padėtis rūpesčių keliančiose Europos Sąjungos šalyse tampa vis sudėtingesnė.
Komentaras: Ar nebūtų geriau pagreitinti ligos simptomų pasireiškimą, kad būtų galima greičiau nustatyti jos priežastis (mažiau kančių), nustatyti teisingą diagnozę, sudaryti gydymo planą ir pasveikti!? Kad tai įvyktų, būtina, kad visi ekonomistai, politikai, sociologai, politologai pasisakytų plačiajai visuomenei, plačiai diskutuotų apie visas problemas.
Taip pasieksime tam tikrą susivienijimą, bendrų problemų sprendimas suartins mus, visą žmoniją, atves prie teisingų minčių, t. y. tarp mūsų yra žmonių, kurie žino sprendimą, ir jų mintys taip pat įsilies į bendrą diskusiją! Manau, kad mums nereikia laukti, turime pradėti patys visomis kalbomis diskutuoti apie krizės sprendimą virtualiuose socialiniuose  tinkluose, palaipsniui pritraukdami mokslininkų, politologų, ekonomistų.

Daugiau šia tema skaitykite:

ES išsigelbėjimas – vienybėje su visu pasauliu

Politikų ES idėja nebedomina

Idėjų variklis

Šiandien ekonomikos specialistu laikomas tas, kuris geriau moka uždirbti pinigų kito sąskaita, neperžengdamas įstatymo. Mes kalbame apie kitokią ekonomiką, ir žinoti ją privalo visi. Juk ji leidžia pripildyti sielą, o ne kišenę.
Mes patenkiname būtiniausius kūno poreikius (kiekvienas gauna pakankamai) ir rūpinamės tuo, kad išmokytume vaikus ir suaugusiuosius neperžengti šeimos biudžeto ribų. Pirmasis mūsų rūpestis – pagrindiniai poreikiai: būstas, šiek tiek darbo, labai daug mokymosi, maistas, rūbai ir t. t. Visa kita, kas nebūtina, reikia atmesti ir persiorientuoti į dvasinę sritį.
Tai nereiškia, kad papuošalų fabriko savininkui reiks uždaryti savo verslą. Tai irgi reikalinga, bet tokia forma ir toks kiekis, kuris neveiktų mūsų egoizmo. Viskas turi būti subalansuota – bet ne Saugumo komiteto, o pačio žmogaus, kurį keliame į žmogiškąjį lygmenį.
Negalime ir neketiname savavališkai nurodinėti: „Nuo šiandien kiekvienam – po vieną butelį kefyro.“ Reikia pakelti žmones į tokį lygmenį, kad jie patys pasitenkintų saikinga kokybiška mityba.
Naujojoje ekonomikoje nieko neįmanoma įgyvendinti, kol žmogus nėra auklėjamas ir nepakyla. Iš esmės, savo „gyvūną“ paliekame materialiojoje ekonomikoje, o visame kitame ekonomika įgauna dvasinę formą.
Taigi, turime dvi ekonomikas: materialiąją ir dvasinę. Materialioji, kaip ir ankščiau, remiasi piniginiais tarpusavio atsiskaitymais, nors, gali būti, vėliau padėtis keisis. Dvasinė ekonomika privalo tučtuojau aprūpinti viskuo, ko žmogui trūksta. Jo siekimas rungtyniauti, pavydas, neapykanta, vidiniai potroškiai, „kaimyno teisė“ ir t. t. – visas šias tuštumas būtina užpildyti. Negalima žmogaus palikti pusiaukelėje be pagalbos.
Be apmokymo neapsieisime. Kai masės įsijungs į procesą ir priims šiuos paaiškinimus, kiekvienam atsiras aplinka, pripildanti, įpareigojanti, pakelianti jį. Kuo labiau žmoguje virs neapykanta, pavydas, atsitolinimas ir ambicijos, tuo aiškiau jis jaus, kad būtent teisinga aplinka sugeba pripildyti jo norus laidavimu, o egoistiniame pasaulyje jie lieka tušti. Jis ne menkins, o stiprins savo potroškius – ir sugebės juos užpildyti.
Mūsų prigimties neįmanoma nuraminti – tai tegul auga, bet teisingai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala nereikalauja riboti savęs

Ekonomika – jau ne mokslas

Darbo yra visiems ir kiekvienam!