Nuomonė: (Christine Lagarde, Tarptautinio valiutos fondo vadovė): Jei JAV paskelbtų nepajėgianti vykdyti finansinių įsipareigojimų, tai taptų „tikru šoku“ pasaulio ekonomikai. Iškiltų grėsmė JAV ekonomikai ir stabilumui apskritai.
Valstybinė JAV skola pasiekė eilines lubas – kongreso nustatytus 14,3 trilijono dolerių, ir tapo lygi BVP. Tai reiškia, kad JAV nebegali daugiau leisti obligacijų savo skoloms padengti (persikredituoti). Tai reiškia šalies bankrotą…, jeigu nebus pritarta valstybinio skolinimosi limito padidinimui, t. y. tolimesniam skolos augimui.
Komentaras: O toliau – „Kas bus – tas bus“! Svarbiausia nukelti lemtingą atsiskaitymo žingsnį! Visi pasaulyje tiesiog nori tęsti šį žaidimą, nes nemato alternatyvos – ir nepamatys tol, kol kančios neprivers jų išgirsti kabalos rekomendacijų dėl to, kaip pereiti prie išmintingo vartojimo ir paskirstymo visuomenės.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas dar priešakyje

Pasaulis pasiruošęs išgirsti

Ne piniguose laimė

Kalbantis prie apvalaus stalo svarbiausia paaiškinti tai, kad tarpusavio laidavimas nėra pasiekiamas savaime. Tai rimto mokymosi, kaip gamta tarpusavyje priklausoma, rezultatas. O viso to tikslas − integruoti į gamtą žmogų kaip sudėtinį jos elementą.
Ir tarpusavio laidavimu vadinamas tik toks Gamtos ir visų žmonių derinys, kai visi bus absoliučioje pusiausvyroje, kitaip tariant, kai žmogus darniai gaus ir duos žmonijos visuomenėje, kaip tai vyksta organizmo ląstelėse.
Bet pirmiausia turime mokytis laidavimo elementų: kaip tarpusavyje nusileisti vieni kitiems, kaip užmegzti ryšius nepaisant visų mus skiriančių prieštaravimų, kuriuos egoizmas specialiai mums parodo. Į skirtumus tarp mūsų turime žiūrėti kaip į pratimus, kai turime virš jų pakilti – ir būtent tokiu būdu išaugti − kaip kad auga žaisdami vaikai.
Štai taip ir einame tarpusavio laidavimo būsenos link, visapusio tarpusavio ryšio link − tarsi viename sveikame organizme.
Tai yra viso kūrimo tikslas, todėl priklausomai nuo to, kiek užmegsime tokį ryšį, jame pajausime abipusį davimą, meilę, dalyvavimą, norų susiliejimą, susijungimą to, kas mums trukdė. Niekas nepašalinama, visi priešingi elementai lieka, ­o virš jų kuriame mūsų tarpusavio santykius.
Tokią susivienijimo nepaisant skirtumų metodiką reikia kantriai išaiškinti – ir žmogaus sąmonė pamažu evoliucionuos priklausomai nuo bendro tarpusavio ryšio realizavimo virš visų atsiskleidusių prieštaravimų.
Tai ilgas kelias, kaip atkurti nutrauktus mūsų tarpusavio ryšius, tokiu būdu mes einame, pasiekiame visiško žmonijos išsitaisymo ir jos susijungimo į vieną visumą su gamta.
Štai taip pasiekiame Begalybės pasaulio Malchut, kurioje susirenka visi jos prieštaravimai, priešingybės, visas egoizmas ir tuo pat metu virš viso to atsikleidžia visiškas altruizmas, ir mes įsisąmoniname kūrinijos Sumanymą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Apribojimas iki taško

„Viena šeima“ – ne utopija!