Nuomonė: (S. Karaganovas, Rusijos užsienio ir gynybos politikos patarėjas, politologas, istorijos mokslų daktaras, Europos Institutas):
Visuotinė krizė tiktai prasideda ir palies visus. Kol kas neaišku, kaip ir kada visos šalys susijungs, kad kartu pradėtų su ja kovoti.
Ši krizė, naujas periodas pasaulinėje istorijoje, milijardams žmonių grasinanti nuostoliais, gali atvesti prie konfliktų. Tai ne tik finansinė ir ekonominė krizė, o bendra visuotinio valdymo sistemos, pasaulio vystymosi idėjų, tarptautinių institucijų krizė.
Krizės įveikimas reikalauja naujos visuotinio vystymosi filosofijos. Reikia iškelti tarptautinės valdymo sistemos koncepciją, turinčią teisingą ir stabilų pagrindą.
Būsimos sistemos sukūrimo pricipai:
– Liberali ekonomika ir prekyba, esant griežtai tarptautinei kontrolei.
– Galingų ir atsakingų šalių politikos koordinavimas.
– Kolektyvinės saugumo užtikrinimo pastangos, konfliktų priežasčių šalinimas.
– Bendras energetinių problemų sprendimas.
– Rusija ir ES turi sukurti strateginį aljansą.
– Vystymosi tikslas – pažanga, o demokratija – pasekmė.
Komentaras: Taigi, krizė tiktai prasideda ir yra įveikiama tik susijungiant. O kitaip gresia netektys!

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi – už susijungimą, o kaip?

Ateities spindulys nūdienos tamsoje

Jungtines Valstijas užlieja krizės „antroji banga“

Paruošiamasis laikotarpis vadinasi „klaidų ir nusikaltimų“ laikotarpiu. Galima piktintis: koks gi nusikaltimas, jeigu nieko nesupratau ir nežinojau?!
Taip, tu nežinojai, bet veikei. Nors ir mėginai laikytis kabalos nurodymų, t. y. mokeisi, buvai grupėje, tačiau visa tai darei savanaudiškai. Todėl veiksmus, kuriuos privalėjai atlikti, duodamas grupei ir mokslams, pats to nežinodamas, darei egoistiškai. O tai – didelis nusikaltimas.
Tu bandei išnaudoti draugus savo naudai, pasinaudoti kabala – ir tai nusidėjimai, kurie vadinami arba „tyčiniais nusikaltimais“, arba „klaidomis“.
Kai po to pakylame į dvasinę pakopą ir įgauname jėgą veikti dėl davimo, ištaisome šiuos nusidėjimus. Iš pradžių ištaisome „klaidas“ – ir tada pakylame į Binos pakopą, davimo dėl davimo, baiminimosi pakopą. Tada ištaisome „nusikaltimus“ į davimą ir pakylame į meilės, tobulo tikėjimo pakopą.
Iš kur gi imasi šie nusikaltimai ir klaidos, kuriuos ištaisome į davimą ir meilę pakopoje Bina ir Keter? Jie kažkada išsisaugojo mūsų egoistiniuose noruose, kaip pasakyta: „Praris pabaisa ir išvems“. Taip sukaupėme nusikaltimų, kuriuos galime dabar ištaisyti, atsargą.
Bet žmogus, kuris neprisijungia prie grupės ir nepradeda mokytis, kad ir kokie būtų jo ketinimai, norėdamas pasiekti tikslą – netgi nedaro „nusikaltimų“ ir „klaidų“. Jam apskritai nėra ką taisyti, jis neturi „blogio prado“!
„Egoistinis pradas“, apie kurį kalba kabala – tai ypatinga savybė. Mes jį formuojame tuo metu, kai esame grupėje, moksluose, siekiame davimo (lišma) ir esame tikri, kol esame egoizme (lo lišma), darome baisius nusikaltimus tuo, kad norime pasiekti dvasinį pasaulį savanaudiškais tikslais, kad mums būtų geriau, užsidirbus atpildą visuose pasauliuose.
Taip kaupiame savyje „nusikaltimus“ ir „klaidas“. Kol jų neprisikaups pilnas saikas per „400 metų vergijos Egipte“, negalėsime nuo jų pabėgti ir pradėti taisyti.

Iš 2011 m. liepos 19 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra „nuodėmė“

Šiame pasaulyje nuodėmių nėra

Pirmasis dvasinio kelio etapas