Nuomonė (Joška Fišeris, užsienio reikalų ministras ir Vokietijos vicekancleris 1998–2005 m.): ES vadovai veda ES į ekonominę bedugnę. Priežastis – nacionalinis egoizmas.
Būtina skirti pagalbą, o ne taikyti slopinančius metodus. Visi ES nariai yra vienoje valtyje ir todėl atsisakymas suteikti finansinę pagalbą – netinkamas variantas. Kadangi valstybių vadovai turi asmeninių interesų, rūpinasi tiktai savo politine ateitimi, jų veiksmai neryžtingi, jie nenori atskleisti visos tiesos.
Be realaus politinio susijungimo nei euras, nei ES neišgyvens. Prieš pusę amžiaus ekonominės integracijos fone pradėjo vystytis nacionalizmas – šiandien šios problemos sprendimas reikalauja dar glaudžiau susijungti, be susijungimo euro ir ES integracija išsiskirs per siūles. Du viską sprendžiantys žaidėjai, Vokietija ir Prancūzija, kartu dirbdami turi pasiekti dar didesnės politinės integracijos, finansuodami silpnųjų ES narių ekonominę rekonstrukciją.
Komentaras: O, ta amžina kova tarp proto ir godumo, tarp savo politinės ateities ir savo tautos ar netgi pasaulio gėrio… Bet be integralaus auklėjimo ES neišsilaikys ir subyrės. Tikriausiai pasauliui teks pereiti per kančias tam, kad įsitikintų, jog gamta reikalauja iš mūsų išsitaisyti ir susijungti ne į rinką, o į sąjungą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eurozona subyrės per 2 metus

Bendros rinkos kaina

Žlugimo riba ar naujos pakopos slenkstis?

Mes pripratome, kad mūsų pasaulyje egzistuoja aiškūs, mums žinomi reiškiniai, kurie nekinta. Tačiau vis dar yra reiškinių, kurie priklauso nuo to, kaip juos naudojame.
Pavyzdžiui, elektros energija, su kuria galima daryti visokius, net visiškai priešingus veiksmus – gauti šaltį ir šilumą. Arba ugnis, kuri gali sušildyti, o gali ir sudeginti. Viskas priklauso nuo to, kaip ji naudojama.
Kitaip tariant, viskas priklauso nuo vartotojo – nuo indo, noro (kli), į kurį įsivelka ši jėga.
Taip pat yra ir su Aukščiausiąja Šviesa, kurioje yra viskas, įskaitant patį norą ir visus reiškinius, kurie gali vykti, ir visus įspūdžius, kurie bus juntami dėl Šviesos.
Pradedantieji dažnai klaidingai mano, kad Šviesa – tai kažkas apibrėžto ir pastovaus, kas visada yra gera. Tačiau tai ne visada taip, yra net tokia sąvoka kaip „pulsa de-nura“ (ugnies smūgis) – prakeiksmas. Apskritai, viskas, kas geriausia, ir viskas, kas blogiausia, ateina iš Šviesos, – kaip ir su elektros energija, viskas priklauso nuo to, kaip ją naudosi.
Todėl Kūrėjo apibūdinimas kaip „Gero ir kuriančio gėrį“ reiškia Šviesą, reiškinį, kuris gali būti priimtas ir atsiskleisti tik noruose duoti. Neįmanoma gauti ir suvokti šį gėrį egoistiniuose noruose – jo paprasčiausiai ten nėra.
Kadangi noras duoti niekuo neapribotas, ir Šviesos prigimtis jo šaknyje „gero ir kuriančio gėrį“ beribė – tik ketinime, visiškai nukreiptame į davimą, galima pajausti šį reiškinį, kuris vadinamas Šviesa ir gyvenimu. Visos kitos, priešingos formos nėra vadinamos gyvenimu ir Šviesa.
Mes norėtume pajausti „Gerą ir kuriantį gėrį“, bet nesuprantame, kad tai reškia ne ką kitą, kaip davimo ir meilės jausmą. Kaip žmogus, pripratęs prie narkotikų ir manantis, kad gera savijauta būna tik jiems veikiant, nesupranta, kad yra galimybė mėgautis kažkuo kitu.
Todėl mūsų užduotis – paruošti norą, indą davimo savybei pajausti. Parašyta: „Duota išmintis išminčiams“, tai yra tam, kas supranta, kad neturi davimo savybės ir tik šito jam reikia pasiekti, kad gautų Šviesos Chochma (išminties Šviesa) – gyvenimo Šviesos.

2011 m. liepos 18 d. iš pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa tiesa apie „supančią Šviesą“

Tolimųjų namų Šviesa

Universali Šviesos energija