Pranešimas: Ispaniją, Italiją, Prancūziją užvaldė liūtys ir uraganiniai vėjai. Užtvindytos žemės, gyvenvietės, keliai. Vykdoma visuotinė evakuacija. Dėl stiprių liūčių prasidėjo masiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. 8 tūkstančiai šeimų liko be šilumos ir šviesos.
Iš pavojingų rajonų pavyko iškeldinti per 2 tūkstančius žmonių. Kol nuslūgs vanduo, jiems visiems teks gyventi skubiai įrengtuose avarinės evakuacijos punktuose ir baimintis, kad sugrįžę ras tik griuvėsius. Išsiliejusios upės užtvindė didžiules teritorijas. Liūčių sukeltos purvo nuošliaužos išplovė kelius, mažiau nei per 3 valandas iškrito pusantro metro kritulių.
Uraganinis vėjas ir milžiniškos liūtys neskuba trauktis iš Italijos. Dabar jos visa jėga užgriuvo Turiną. Jei lietus nesiliaus, nuošliaužos pasieks miestą. Uždarytos mokyklos, gyventojams patariama išeiti iš namų, tik esant neišvengiamai būtinybei. Venecijoje stichija visai įsišėlo. Per pastarąsias dvi gamtos siautėjimo savaites Italijoje žuvo jau 20 žmonių.
Ispanijos provincijoje, prie Madrido,  jau pasnigo. Šis ir dar 24 šalies regionai įspėti apie audrą. Padėtis nesikeičia: nesibaigiančios liūtys, išsiliejusios upės, uraganinis vėjas ir miestų gatvėse išversti medžiai.
Komentaras: Be jokios abejonės gamta vis labiau praranda pusiausvyrą, ir tai reiškiasi visuose jos lygiuose. 2012 m. žada dar daugiau nemalonių staigmenų. Kol suprasime, kad tik tarpusavio santykių pokyčiai gali paveikti mus supantį pasaulį. Net ir gerai pasiruošus stichinėms nelaimėms, jokios ministerijos neišgelbės – gamta mus baus, kol tarsi užsispyrę vaikai suprasime, kad patys savo poelgiais šiuos išpuolius ir išprovokuojame.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada mus nustos purtyti?

Cunamis tavo sielos gelmėje

Išvengti gamtos smūgių

Nuomonė: (Nouriel Roubini): Pasaulyje nėra globalaus vadovavimo. G20 bando valdyti globalią ekonomiką, politiką, ginčydamiesi dėl piniginės-fiskalinės politikos, energijos ir visuotinio saugumo. Užuot sprendę šias problemas kooperatyviai, G20 nariai žaidžia priešišką, antagonistinį žaidimą. Aiškiai pastebima:
1. G20 narių nesugebėjimas susitarti dėl valstybės vaidmens ekonomikos ir įstatymų leidybos srityje.
2. Vakarų valstybių bendro susitarimo ir finansinių išteklių stoka, neskatinanti atsigręžti į tarptautinius interesus.
3. Organizacijos narių nesugebėjimas susitarti dėl detalių pasiūlymų išvardytais klausimais.
4. Besivystančios šalys – Kinija, Indija, Brazilija – visiškai pasinėrusios į savo vidinio vystymosi klausimų sprendimą, ir joms nerūpi globalusis vadovavimas.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nei atskiros šalys, nei jų aljansai neturėjo politinės valios ir ekonominės galios imtis kapitono vaidmens. Toks valdymo vakuumas gali paskatinti agresyvias šalis siekti asmeninės naudos. G-Nulio pasaulis palieka globalų žmonijos laivą be konkretaus vadovo, be nustatytos krypties ir be žemėlapio neramiuose dabartinės padėties vandenyse. Mūsų laivui gresia didžiulis pavojus.
Komentaras: Siekiant valdyti, reikia suprasti dabarties priežastis ir ateities tikslus. Nei vieno, nei kito G20 nariai nesupranta. Norint valdyti integraliai susijusį pasaulį, reikia patiems būti ne egoistiškais individualistais, o įgyti tokias pat integralias savybes, kokiomis pasižymi dabartinis pasaulis – tada galima pajusti vientisą pasaulį ir jį valdyti. Šiandieną visiems būtinas integralus auklėjimas, ir – pirmiausia – vyriausybėms.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant mažo plausto

Nelošk iš savo gyvenimo

Išėjimo iš krizės programa

Klausimas: Sprendžiant iš naujų tendencijų, pasaulio šalims teks suirti iš vidaus, kad atgimtų iš naujo…
Atsakymas: Visas pasaulis turi suirti, bet irimas gali vykti arba fiziniame, arba supratimo, sąmoningumo lygmenyje. Viena iš dviejų: arba mums, kad suprastume, jog būtina „sužlugdyti“ egoistinę dvasią, teks visiškai žlugti materialiąja prasme, arba mes išvengsime materialiosios kracho dalies ir pereisime į dvasinį žlugimo įsisąmoninimą, kad po to padėtį ištaisytume.
Šiaip ar taip, privalai ateiti į sudužimą, į vidinį žlugimą – galimas daiktas, kad dėl to teks žlugti ir iš išorės.
Pavyzdžiui, šiandien Izraelyje į socialinio protesto bangą bandome įlieti žinią apie vienybės ir integralios visuomenės sukūrimo būtinybę. Klausimas: ar efektyvios mūsų pastangos? Galimas daiktas, prireiks nedidelių kančių, idant žmonės suprastų, jog iš tikrųjų trūksta tiktai šito ir tik taip galima pasiekti teisingą paskirstymą.
Liaudis iš tiesų nori socialinės lygybės – tačiau, kaip ją įgyvendinti? Netinka diegti tai, kas patinka tau, bet nepatinka kitiems. Socialinė lygybė turi aprėpti visus, visą visuomenę. Argi galima šitai įgyvendinti be tarpusavio laidavimo?
Gerai, jeigu žmonės tai įsisąmonins. Priešingu atveju prireiks bėdų. Kitų variantų nėra: arba gerasis kelias, arba kančių kelias. Jeigu nepasiseka gerajame kelyje, tuomet prie jo jungiasi antrasis. Šitaip bus visose mūsų gyvenimo srityse.
Kuo labiau mums pavyks paveikti aplinką, tuo didesnė tikimybė, kad neteks išgyventi tikrų karų, į kuriuos, kaip rašo Baal Sulamas, galime nusiristi netinkamai susiklosčius aplinkybėms.

Iš 2011 m. rugpjūčio 18 d. pamokos pagal laikraštį „Liaudis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo aklumas

Kelias į tarpusavio laidavimą

Laidavimas – raktas į naująjį pasaulį

Video klipas rusų k.