Nuomonė (A. Repinas, filosofijos mokslų kandidatas): Globalizacijos fenomenas apima:
1.Globalizaciją ekonomikoje. Tai pasaulinės ūkio sistemos, grindžiamos pasauline rinka, formavimas.
2. Vieningą informacinę erdvę. Tai vieningo pasaulinio informacinio tinklo kūrimas.
3. Vieningą socialinę istorinę erdvę. Tai pasaulinio sociumo, apimančio įvairius socialinius subjektus, kurie vystosi priklausomai nuo bendrų istorinių sąlygų, formavimas.
4. Politinių struktūrų globalizaciją. Tai vieningos valdžios ir teisės sistemos formavimas, valstybinių sienų nykimas.
5. Vertybių globalizaciją. Tai pasaulinio lygio kultūrinio identiteto, grįsto universaliomis bendražmogiškomis vertybėmis, formavimas.
Natūrali biosferos ir sociumo evoliucija XX amžiuje leido žmonijai pasiekti naują kokybę, kuri reikalauja optimizuoti santykius pasaulinio sociumo viduje bei santykius tarp visuomenės ir gamtos.
Pagal Vernadskį, toks optimumas − tai harmoningi santykiai noosferos viduje. Tokia darna galima tik tada, jei planetos civilizacija vieninga.
Susijungimas ir globalizacija − tai tikslus, natūraliai besivystantis, visus pasaulio gyventojus paliečiantis procesas.
Susikūrus pasaulinei rinkai atsirado galimybė racionaliai, visų žmonių labui panaudoti resursus. Globalizaciją ir susivienijimą lydi vis akivaizdesnis iššūkis nacionaliniam valstybiniam suverenitetui.
Šio proceso prieštaringumas ir skausmingumas neatsiejamas nuo etninių konfliktų, karų, sukilimų stiprėjimu, bet apskritai skatina kurti vieningus santykius tarp šalių ir tautų. Taip pat būtina sukurti pasaulinę informacinę erdvę. Tai būtina sąlygą tolesnei globalizacijos ir susivienijimo plėtotei.
Komentaras: Man skaudu skaityti mokslininkų nuomones: jie visiškai teisūs, jų mintys kilnios, širdys tyros, tačiau kaip galima įsivaizduoti, jog žmogus nevalingą, prigimtinį, instinktyvų, egoistinį santykį kitų atžvilgiu (kai siekiama viską aplink išnaudoti dėl savo gerovės) pakeis į davimo ir meilės veiksmus tik dėl artimo naudos, o save matys kaip priemonę šiems veiksmams atlikti.
Juk tokias savybes mumyse sukūrė pati gamta ir ne mūsų jėgoms save pakeisti. Kaipgi pažadinti galinčias mus pakeisti gamtos jėgas, jei tokios egzistuoja?
Tai ir yra kabalos studijų objektas ir metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Migruojantis kolapsas

Egoistinė globalizacija – neišgydo nei visuomenės, nei žmonių

Pamąstymai krizės tema

Pasakyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir sukūriau Torą kaip prieskonį, nes joje esanti Šviesa grąžina žmogų į Šaltinį“. Tad pirmiausia mums reikia atskleisti blogąjį pradą – ir tada, jį pajautę, tiek pat panorėsime rasti „prieskonį“, „vaistus“, kurie pavers jį geruoju pradu.
Kaipgi atskleisti blogąjį pradą? Tam žmogus turi rasti teisingą aplinką. Jeigu jis nori įsijungti į šią aplinką, kad visi taptų kaip vienas žmogus su viena širdimi; jeigu nori tarpusavio laidavimo ir integralios vienybės su visais be jokiu skirtumų, kai kiekvienas atsako už visus, panašiai kaip gyvo organizmo ląstelės; jeigu neteisia kitų, o rūpinasi jais taip, kad jie galėtų jį budinti; jeigu svarbiausia jam − jo paties vidinis darbas; jeigu jis stengiasi būti tarp draugų ir nulenkti prieš juos galvą – tik dėl to, kad perimtų iš jų tikslo svarbą, ir vėl anuliuoja save, kad draugų svarba „įkrautų“ dar didesnę tikslo ir aplinkos svarbą; jeigu žmogus nuolatos yra šiame rate ir dirba jame, tada iš draugų gauna jų bendrą, integralų tikslo svarbos suvokimą.
Tai jau ne jo indas, ne jo noras, o bendras noras. Tai jau Malchut. Žmogus, kuris stengėsi kelti MAN (prašymą) į grupę, į Acilut pasaulio Malchut, dabar yra joje, jeigu tik įsijungia į draugus, žadina juos ir dirba kartu su jais. Jie atsako žadindami jį, ir visi tampa viena visuma, vienu noru. Jų asmeniniai prašymai susivienija ir virsta Acilut pasaulio Malchut, kuri mums artima.
Ir jeigu tarp jų yra vienybė (nors kur nors), ji jau veikia aukštesnes pakopas, kurioms nepriklausome. Mūsų pojūčiai, suvokimas, mūsų realybė – tik Malchut viduje.
Vadinasi, mūsų darbas turi būti nukreiptas į Acilut pasaulio Malchut,  į tai, kad susijungtume su visais kartu ir visi kartu susijungtume su Šviesos Šaltiniu – Kūrėju.
Šis darbas skirstomas į dvi sudėtines dalis, kurios, iš esmės, turi būti sujungtos tarpusavyje:
– žmogaus santykiai su grupe;
– žmogaus santykiai su Kūrėju.
Jeigu veikiame teisingai, tai atskleidžiame pirmąją pakopą. Atskleidimas priklauso tik nuo to, kiek suvienysime savo prašymus į vieną maldą. Ir tada kiekvienas savo asmeniniu noru pamatys, kad įsijungė į Malchut. Ji pati – taškas, bet mes „išpučiame“, statome ją savo norais. Juk jos devynios apatinės sfiros yra BEA pasauliuose, sudužusios būsenos.

Iš 2011 m. liepos 6 d. pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijok blogio atsiskleidimo

Remontas – subtilus reikalas

Pažadinti sustingusią žemę

Video klipas rusų k.